Pati pasitraukė iš pareigų
Tarp medikų, kurie buvo sulaukę įtarimų, – Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai vadovavusi Vytautė Pečiulienė.
Profesorė nesijautė padariusi ką nors netinkamai, bet dėl patiriamos didelės psichologinės įtampos tada nutarė pasitraukti iš pareigų.
Pirmąją tyrimo dalį „Įtarimų dėl skiepų atsikratęs chirurgas prabilo apie skaudžią patirtį ir patirtą šoką“ skaitykite čia.
Tuometė klinikos vadovė, kaip jai ir priklausė pagal pareigas, 2020 metų pabaigoje buvo tik išleidusi įsakymą sudaryti Infekcijų kontrolės komisiją, kuriai buvo pavesta organizuoti vakcinaciją.
Įtarimai, kuriuos žinomai medikei buvo pareiškusi STT, skambėjo tarsi būtų surašyti iš lubų.
Juose buvo vien skambios frazės – neva tyčia nesilaikė ministro numatytos tvarkos, neva suklastojo kažkokį dokumentą, tačiau nepasakyta nei kokį, nei ką konkrečiai suklastojo.
STT sekliai įžvelgė, kad buvo „sumenkintas klinikos įvaizdis“, „padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei“.
Kai pagaliau įtarimai buvo panaikinti, V.Pečiulienė apsidžiaugė, bet patirtų skausmingų išgyvenimų nepamiršo.
„Niekam nelinkėčiau patirti to, ką teko man. Įtarimai skambėjo žiauriai, jie sukėlė šoką. Man skaudu buvo ne tiek dėl savęs, kiek dėl ligoninėje dirbusių kitų žmonių, kurie dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos kartais buvo priversti dirbti 24 valandas per parą.
Nei aš, nei mano kolegos tikrai nesijautėme padarę ką nors tokio, kas būtų sukėlė grėsmę valstybei. Atvirkščiai, mes stengėmės sumažinti viruso plitimą ir užtikrinti nenutrūkstamą ligoninės darbą.
Esu dėkinga Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vadovams, kurie mane palaikė. Daug metų dirbau universitete, visada sąžiningai atlikdavau savo pareigas, todėl jie manimi tikėjo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Pečiulienė.
Kriminalo požymių nerado
Per pusantrų metų STT agentai apklausė dešimtis žmonių, perklausė medikų pokalbių telefonu įrašus.
Tačiau ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, šį birželį pagaliau buvo nutrauktas.
„Ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, patikrinus pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo gauta, surinkta duomenų, kad įtariamųjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių“, – nutarė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai.
Nutarime paminėta, kad kaip liudytojai buvo apklausti ir penki savanoriai, kurie talkino medikams prasidėjus pandemijai.
Iš surinktų duomenų padaryta išvada, kad plintant koronaviruso infekcijai jie iš tiesų vykdė savanorišką veiklą, savo noru ateidavo į kliniką padėti – dezinfekuodavo ir tvarkydavo patalpas, išnešdavo šiukšles, padėdavo konsultuoti pacientus.
„Pagal įstatymo nuostatas galima daryti išvadą, kad savanorystės sutartys su jais galėjo būti ir nesudaromos. Nė vienas iš savanorių nenurodė, kad jiems buvo kompensuotos išlaidos, susijusios su jų veikla.
Atsižvelgiant į jau išdėstytus argumentus matyti, kad savanorių skiepijimas buvo pagrįstas siekiant paskiepyti kuo daugiau klinikos kolektyvo narių, taip kuo labiau apsisaugant nuo plintančios infekcijos ir užtikrinti nepertraukiamą medicinos paslaugų teikimą pacientams ir jų saugumą“, – nutarime pažymėjo prokuroras Rimas Juodis.
Taigi buvo patvirtinta, kad savanorių veikla akistatoje su pavojingu virusu buvo svarbi ir vertinga.
Taip pat patvirtinta, kad medikų tėvai, būdami garbaus amžiaus, pateko į teisės aktais nustatytas prioritetines asmenų grupes.
Vieni jų buvo paskiepyti Vilniaus rajono poliklinikoje, kiti – Elektrėnų gydymo įstaigoje.
Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad įtariamųjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip pavojingi.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad teisės aktai, susiję su COVID-19 infekcijos plitimu, skiepijimo tvarka, nustatytais draudimais ir ribojimais, nuolat keitėsi, todėl jų taikymas buvo sudėtingas.
Turėtų būti remiamasi tiktai faktais
Arūnas Petrauskas
Advokatas
„Ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas, kad būtų išsiaiškintos tam tikros aplinkybės.
Tačiau įtarimai neturėtų būti surašomi iš lubų.
Pirmiau turėtų būti atliktas tyrimas. Itin išsamiai jis turėjo būti atliktas ir šioje istorijoje, nes patirties su pandemija dar nebuvo, o reglamentavimas nuolat keitėsi.
Prieš surašant įtarimus turėtų būti surinkta pakankamai duomenų, kad žmogus kažką padarė. Ir turėtų būti išdėstyti faktai, kad žmogus žinotų, nuo ko jis turi gintis.
Įtarimo pareiškimas yra susijęs su žmogaus teisių apribojimu, suvaržymais, nepatogumais, reputacija, darbdavio požiūriu.
Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasakęs, kad įtarimai neturėtų būti tik deklaratyvūs. Juose turėtų būti konkretus turinys.
Jeigu teigiama, kad buvo suklastotas dokumentas, turėtų būti parašyta, kas konkrečiai suklastota, – data, pavardė ar kiti duomenys.
Jeigu buvo įtariama, kad medikų tėvai paskiepyti pažeidžiant galiojančią tvarką, tada aplinkybės turėjo būti patikrintos ir įsitikinta, kur iš tiesų tie tėvai buvo skiepijami. Kodėl tai nebuvo padaryta?
Susiklostė tokia praktika, kad jeigu gydymo įstaiga yra pavaldi savivaldybei, tada neskubama žmogaus, kuriam pareikšti įtarimai, atleisti iš darbo. Laikomasi nekaltumo prezumpcijos.
Sveikatos apsaugos ministerija laikosi kitokios pozicijos ir nėra numačiusi, kaip reikėtų elgtis, jeigu įtarimai žmogui, kuris buvo priverstas palikti pareigas, nepasitvirtintų.
Manau, tokia ministerijos pozicija yra per griežta. Žvelgiant iš moralinės pusės, galėtų bent paklausti žmogaus, gal jis norėtų grįžti į ankstesnes pareigas.“
Į keblią padėtį – dėl tvarkos pakeitimų
Ikiteisminio tyrimo metu ne vienas apklaustas liudytojas pažymėjo, kad prasidėjus skiepijimui nuo COVID-19 teisės aktai vis buvo keičiami, o jų interpretavimas buvo keblus.
2020 m. gruodžio 23 d. ministras A.Dulkys pasirašė įsakymą, kuriame buvo nurodyta skiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų, darbuotojus. Teisės aktas buvo keičiamas daug kartų, buvo nustatomos ir tvirtinamos prioritetinės grupės.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistė – taip pat pažymėjo, kad skiepijamų asmenų sąrašai buvo sudaromi galiojant vienai tvarkai, o skiepijimas Žalgirio klinikoje vyko tą dieną, kai įsigaliojo nauja tvarka, kuri nustatė konkrečias prioritetines grupes.
„Susidarė problema, nes nebuvo teisės aktų, kurie reglamentuotų tokią situaciją, kai procedūra pradedama pagal vieną tvarką, o įsigaliojus naujai tvarkai nėra nustatoma, kaip pradėta procedūra turėtų būti pabaigiama – pagal seną ar naują tvarką“, – pabrėžė specialistė.
Teismas kaltės neįžvelgė ir baudą panaikino
Skandalas dėl skiepų buvo įsisiūbavęs ir Šilalėje, kur su vietos greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojais buvo paskiepytas ir privačias medicinos paslaugas teikiančios įmonės „Ambulansas“ vadovas, jo artimieji iš Vilniaus.
„Ambulanso“ direktorius tada teigė, kad apie tai, jog yra laisvų vakcinų, jam pranešė Šilalės rajono ligoninė.
Šioje istorijoje STT neįžvelgė nusikaltimo sudėties, nurodė jį tirti kaip administracinį pažeidimą.
GMP stoties vadovei L.Kalnikaitei buvo skirta 370 eurų bauda, bet 2021 metų lapkritį Tauragės apylinkės teismas baudą panaikino.
Teismas pažymėjo, kad „jos veikoje nėra kaltės, nes jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o atvirkščiai – į visuomenės narių sveikatos užtikrinimą“.
Teismui L.Kalnikaitė buvo nurodžiusi, kad sudarydama vakcinuojamų asmenų sąrašą negalėjo pažeisti dar negaliojusio sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyto reikalavimo prioritetinėms grupėms.
Teismas pažymėjo, kad GMP stoties vadovei skyrus nuobaudą buvo nurodytas teisės akto papunktis, kuris tariamo nusižengimo padarymo dieną dar net neegzistavo.
„Man viskas – ir bauda, ir tariamas etikos pažeidimas – buvo panaikinti“, – patvirtino L.Kalnikaitė.
