Politinių partijų lyderiai kol kas ir toliau nesikeičia, tačiau sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad tokią situaciją galimai pakeis tiek pačių politikų veiksmai bei tolimesni pareiškimai, tiek ir skandalai.
Remiantis apklausos duomenimis, visuomenė palankiausiai vis dar vertina šalies vadovą Gitaną Nausėdą, o karas Ukrainoje antrojoje reitingų lentelės vietoje ir toliau laiko krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.
Kurioms partijoms reikėtų sunerimti?
Jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, labiausiai pasisekti turėtų reitingų lentelės viršuje jau seniai įsitvirtinusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Už juos balsuotų 13,6 proc. apklaustų rinkėjų, nors prieš mėnesį socialdemokratams savo balsą būtų atidavę vos daugiau – 14,5 proc. apklaustųjų.
Tačiau sociologas V.Gaidys naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad toks LSDP rezultatas neturėtų laikytis ilgai, jei ši partija ir toliau bus pasyvi.
„Tas reitingas yra ganėtinai išpūstas, neparemtas kažkokiais įvykiais. Ir jeigu jie neišsakys savo ryškesnės pozicijos, jų populiarumas mažės. Čia didelis rezervuaras kitoms partijoms – ir S.Skvernelio partijai, ir valstiečiams, ir kiti gali ką nors nuo socialdemokratų atsikąsti, jei jie ir toliau bus gana pasyvūs.
Ryškiausias socialdemokratų elektoratas yra virš 70 metų – tai pagyvenę žmonės, kuriems ši partija asocijuojasi su A.Brazausku ir kitais lyderiais, bet jų populiarumą lengvai gali nupūsti kitos partijos“, – aiškino V.Gaidys.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 11,4 proc. apklausoje dalyvavusių rinkėjų, už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – 10,6 proc. Kol kas stabilų palaikymą išlaiko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – už juos balsuotų 7,6 proc. gyventojų (birželį – 7,4 proc.)
V.Gaidys svarstė, kad politiniai reitingai bent kol kas stabilizavosi.
„Dabar galime fiksuoti, ką turime, bet po vasaros situacija turėtų pasikeisti. Matome, kad trys pagrindinės partijos jau įsitvirtino, turime partijų lygą“, – komentavo jis.
Liepą paaugo pasitikėjimas Lietuvos liberalų sąjūdžiu – nors birželį šią politinę jėgą palaikė 4,9 proc. apklaustųjų, dabar už liberalus balsuotų 5,7 proc. gyventojų. Žemiau rikiuojasi partija „Laisvė ir teisingumas“, kurią šiuo metu palaikytų 4,5 proc. rinkėjų. Tiesa, prieš mėnesį palankumą jai rodė kiek daugiau – 5,2 proc. gyventojų.
Daugiau palaikymo šį mėnesį sulaukė Darbo partija, už kurią dabar balsuotų 4 proc. apklaustųjų. Birželį šią partiją palaikė vienu procentu mažiau gyventojų. O stabiliai mažą palaikymą išlaiko Laisvės partija – už ją balsuotų vos 2,6 proc. rinkėjų.
Lietuvos regionų partiją palaikytų 2,4 proc. respondentų, Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,2 proc. Tiesa, 11,3 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose apskritai nebalsuotų, dar 23,4 proc. nežinotų, kam atiduoti savo balsą.
Paklaustas, kodėl tiek daug žmonių šiuo metu nežino, už ką balsuoti, arba to net nedarytų, V.Gaidys svarstė, kad politiškai aktyviausi gyventojai būna per rinkimus arba iš karto po jų, todėl natūralu, kad nuomonę šiandien turi ne visi.
„Geriausiai žmonės žino už ką balsuoti iš karto po rinkimų – du mėnesiai, trys mėnesiai, nes nuomonė jau susiformavusi – net ir tie, kurie nėjo balsuoti, kažką matė, kažkokią nuomonę susiformavo. O kuo toliau nuo rinkimų, tuo labiau tas aktualumas mažėja, nebėra tos įtampos. Bet šie skaičiai nėra šokiruojantys“, – tvirtino sociologas.
Vis dar prastos žinios Vyriausybės nariams
Palankiausiai apklausoje dalyvavę gyventojai ir toliau vertina prezidentą Gitaną Nausėdą. Į jį teigiamai žiūri 57,2 proc. rinkėjų, neigiamai – 23,3 proc. Prieš mėnesį šalies vadovą palaikė vos daugiau – 59,2 proc. respondentų.
Antroje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kurį palaikytų 44,6 proc. apklaustųjų. Tačiau jam ant kulnų lipa ilgą laiką jo vietoje buvusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė – ja šiuo metu pasitiki 43,4 proc. respondentų.
„Įspūdis, kad iš Vilijos Blinkevičiūtės, kaip ir iš socialdemokratų partijos, buvo tikimasi daugiau – kažkokių pozicijų, įvykių, pasikeitimų. O dabar iš inercijos kažkas yra, ir nėra pagrindo manyti, kad ji grįžtų į antrą vietą.
A.Anušauskui žymiai sunkiau išlaikyti šią poziciją, nes būnant valdžioje, Vyriausybėje, ir kai yra tiek daug įvykių, veiklų, stebėtina, kad toks aukštas ir geras jo reitingas. Karo Ukrainoje kontekste jis, kaip krašto apsaugos ministras, turi savo privalumų“, – lrytas.lt kalbėjo V.Gaidys.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderį Remigijų Žemaitaitį palankiai vertina 38,1 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 24,1 proc. O štai į šalia jo esantį Saulių Skvernelį teigiamai žiūri 38,5 proc. rinkėjų, tačiau neigiamai – 35,8 proc.
Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen palaiko 35,6 proc. respondentų, tačiau ja nepasitiki kiek daugiau – 39,9 proc. gyventojų. Tiesa, birželio mėnesį parlamento vadovę palaikė keliais procentais mažiau apklaustųjų.
Premjerę Ingridą Šimonytę palankiai liepos mėnesį, taip pat, kaip ir birželį, vertina 30,4 proc. respondentų, tačiau jos nepalaiko 50,9 proc. rinkėjų.
Visas ministrų kabinetas, išskyrus A.Anušauską ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, ir toliau lieka „su minuso ženklu“, – likusius I.Šimonytės Vyriausybės narius visuomenė vertina labiau neigiamai, nei teigiamai.
Prasčiausiai vis dar žiūrima į tris ministrus – teisingumo ministrę Eveliną Dobrowolską palaiko 11,7 proc. apklaustųjų, o nepalaiko – 45,3 proc. Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pasitiki 15,4 proc. rinkėjų, nepasitiki – 61,3 proc.
Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį palaikytų 17,8 proc. respondentų, tačiau juo nepasitiki 66,9 proc. apklaustų rinkėjų. Birželio mėnesį URM vadovą teigiamai vertino kiek daugiau – 20,1 proc., o neigiamai – 63 proc. gyventojų.
Pasak sociologo V.Gaidžio, pasitikėjimas G.Landsbergiu ir taip buvo kritiškai žemas, o liepos mėnesį jį lydėjęs skandalas dėl Kaliningrado tranzito situacijos tikrai nepagerins.
„Pasižiūrėjau, kokie buvo įvairių žmonių reitingai lygiai prieš 20 metų, 2002 metų liepos mėnesį. Ten buvo ir V.Adamkus, ir A.Brazauskas, K.Prunskienė ir kiti politikai. Pasižiūrėjus, kas yra su didžiausiu „minusu“, tai per 20 metų giliausias „minusas“ yra Gabrieliaus Landsbergio. O prieš 20 metų buvo Vytauto Landsbergio.
V.Landsbergis buvo partijos pirmininkas, buvo reitinguojamas, o tada jo „minusas“ buvo 64,6 proc. G.Landsbergio – 66,9 proc. Praktiškai identiškas rezultatas, tai tokia istorijos ironija – 20 metų, ta pati pavardė, ta pati vieta“, – prisiminė „Vilmorus“ vadovas.
