Apie Kaliningrado tranzitą, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio laukiančią interpeliaciją ir kitas užsienio politikos aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo Seimo Darbo frakcijos narys A.Mazuronis bei konservatorius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas A.Vyšniauskas.
Suabejojo dėl saugumo užtikrinimo
Paprašytas įvardinti, kokias užsienio politikos ir ministro G.Landsbergio klaidas pastebi, A.Mazuronis svarstė, jog pastaruoju metu Lietuvos užsienio politikoje mato didelį blaškymąsi, solidumo ir ilgalaikės vizijos stoką.
„Tiesą pasakius, nelabai suprantu, kokie yra iškelti pagrindiniai užsienio politikos tikslai. <...> Ką mes matome nuo Kinijos ir Taivano klausimo – tokie staigūs užsienio politikos posūkiai yra priimami be jokių vidinių, išankstinių konsultacijų ne tik šalies viduje, politiniame lauke, bet ir su užsienio partneriais, ir ta politika tęsiasi – ir baltarusiškų trąšų tranzito klausimas, dabar vėl šitas Kaliningrado tranzito klausimas.
Tikslai, kurie turėtų būti natūraliai suprantami kaip užsienio politikos pagrindiniai tikslai, tikrai nėra pasiekiami. Pasiekiamas stovėjimas prožektorių šviesoje, bet tuo viskas ir baigiasi“, – kalbėjo Seimo Darbo frakcijos atstovas.
Konservatorius A.Vyšniauskas savo ruožtu tvirtino, kad šiandien Lietuva turi puikius santykius su Europos Sąjungos partneriais bei partneriais už Atlanto, tad svarbiausias šalies tikslas – būti saugiems – yra realizuojamas.
„Tą puikiai rodo tas pats G.Landsbergis, kuris nuolat kalbasi su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu, su kitais pagrindiniais užsienio politikos žaidėjais Vakarų pasaulyje. Kiek pamenu, anksčiau nebūdavo taip, kad buvę užsienio reikalų ministrai turėtų tokio aukšto lygio kontaktus.
Galbūt kažkas epizodiškai būdavo su kitomis Baltijos šalimis, bet asmeninių ryšių nebuvo, ir tai yra puikus įrodymas, kad Lietuvos užsienio politika, žvelgiant į jos pagrindinį strateginį tikslą – saugumą – yra išpildoma, todėl ministras, mano nuomone, dirba gerai“, – teigė A.Vyšniauskas.
Visgi, pasak A.Mazurinio, „pokalbiai telefonu dar negarantuoja saugumo“, o žiūrint į konkrečius darbo rezultatus ir „faktus ant žemės“, Lietuvos interesų gynimo rezultatų esą visiškai nesimato.
„Vertinant Kinijos ir Taivano posūkį, buvo šnekos apie didžiules Taivano investicijas, kuriamas darbo vietas, apie technologines gamyklas. Šiai dienai mes turime visišką apvalų nulį. Iš Baltarusijos trąšų ir Kaliningrado tranzito klausimo akivaizdu, kad mes turime visišką tarpinstitucinį nesusikalbėjimą ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinėje arenoje.
Koks yra mūsų saugumo užtikrinimas, kai mūsų strateginiai klausimai yra sprendžiami be mūsų, o mūsų didžiųjų tarptautinių partnerių, mums nedalyvaujant?“, – klausė darbietis.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda visuomet nevengdavo kritikos valdantiesiems ir pačiam G.Landsbergiui, dabar dėl Kaliningrado tranzito Prezidentūra užsienio reikalų ministro interpeliacijos nepalaiko. Pasak A.Mazuronio, tai gali reikšti ir atsakomybės dalybas.
„Man atrodo, kad šitoje istorijoje mes iki galo nežinome, kaip, kas ir ką ten užkulisiuose veikia. Neatmesčiau, kad atsakomybė už šią chaotišką situaciją, kuri tapo našta ne tik mums, bet ir mūsų tarptautiniams partneriams, ne vien užsienio reikalų ministerija buvo ženklus žaidėjas, bet ir Prezidentūra. Šitoje vietoje įžvelgiu tam tikrą atsakomybės dalijimąsi“, – svarstė opozicijos narys.
A.Vyšniauskas priminė, kad prieš kurį laiką, dar laukiant Europos Komisijos išaiškinimų, politinių partijų atstovai susitiko su šalies vadovu G.Nausėda, ir, jo žiniomis, visi sutarimai dėl Kaliningrado tranzito buvo rasti, neaiškumų tuomet nekilo ir opozicijai.
„Neaiškumai prasidėjo tada, kai prasidėjo kažkokios politinės interpretacijos. <...> Man labai keista galbūt girdėti tam tikrus opozicijos priekaištus, kad štai, kažko nepakanka arba kažko yra per daug. Aš kviesčiau opoziciją apsispręsti fundamentaliai ir iš esmės: ar jūs norite, kad tranzitas vyktų, ar jūs norite, kad tranzitas nevyktų?
Nes kai buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis EK tuo metu galiojusiu išaiškinimu, kad Lietuva iš esmės imsis maksimalių sankcijų, opozicija šaukė: „Kaip galima, Rusija turi viską į Kaliningradą vežti ir viskas ten turi keliauti, kaip Lietuva drįsta?“, o dabar, kai išaiškinimas švelnesnis, opozicija, atrodo, šaukia: „Jėzus Marija, reikia viską uždrausti“.
Jūs priimkite vidinę nuostatą, apsispręskite, kokio sprendimo norite, ir galėsime diskutuoti. Aš manau, kad dabartinis sprendimas yra teisingas ir tai tikrai yra Lietuvos pergalė“, – tvirtino konservatorius.
Įžvelgia „kritikos cenzūrą“
A.Mazuronis savo ruožtu pridūrė, kad opozicijos nuomonė užsienio politikos ir konkrečiai Kaliningrado tranzito klausimu – vieninga.
„Čia, turbūt, raginimas ne tik opozicijos atstovams, bet ir valdančiosios daugumos atstovams, kurie kelia tuos klausimus, ir kelia dar aštriau, nei opozicija. Mane labiausia neramina procesų valdymas ir koordinavimas – kai mes pirma darome, o paskui imame derinti mūsų veiksmus, matydami pasekmes su mūsų partneriais, tai tokia užsienio politika man atrodo mažų mažiausiai nesolidi“, – kalbėjo Seimo narys.
Taip pat, A.Mazuronio teigimu, pastaruoju metu susiduriama ir su tam tikra politinės kritikos ir debato cenzūra, kai aštresni opozicijos žodžiai akimirksniu išvadinami masalu Kremliaus propagandai.
„Bet kas, kas kažkokia forma nepatinka valdančiajai daugumai, yra atsiremiama į vienintelį argumentą, kad jūsų pasisakymai yra naudingi Rusijos propagandai.
Tai, man atrodo, toks požiūris yra mažų mažiausiai nesąžiningas. <...> Sutinku, kad mes neturime persistengti su per dideliu politikos prieskoniu šioje kritikoje, bet teisė uždavinėti klausimus ir išgirsti atsakymus turi egzistuoti, ji egzistuoja visose demokratinėse valstybėse, ir ji jokiu būdu negali būti siejama su kažkokiu vandens pylimu ant rusų propagandos malūno. Tai yra mažų mažiausiai nesąžininga“, – aiškino Darbo frakcijos atstovas.
Paklaustas, kaip rasti balansą tarp kritikos ir propagandos grėsmės, A.Vyšniauskas svarstė, jog šį klausimą visgi vertėtų spręsti pačiai opozicijai.
„Mums, valdantiesiems, ta problema kaip ir nekyla, mes nepatenkame į Rusijos propagandos gniaužtus tame Lietuvai negatyviame kontekste. Deja, opozicijai labiau sekasi, jie į tokias situacijas pakliūna, tai reikėtų jiems ir spręsti tą problemą.
Galbūt tiesiog reikėtų kai kuriose vietose susilaikyti nuo tuščio politikavimo, ir tiek. Nes visa ši situacija ir priekaištai G.Landsbergiui, mano nuomone, yra susiję su paprasčiausiu dalyku – tai, kad G.Landsbergis yra politinės partijos lyderis, ir tai yra galimybė paspardyti, įgelti, turėti daug viešumo, ir tiek. Su turiniu ir kontekstu, mano galva, tai nė kiek nesusiję“, – teigė jis.
