Praėjus metams nuo pirmųjų migrantų srautų iš Baltarusijos įtampa pasienyje vėl auga. Kasdien į Lietuvą veržiasi vis daugiau pabėgėlių iš Azijos bei Afrikos šalių.
Penktadienį ir šeštadienį pareigūnai apgręžė po 109 kirsti sieną bandžiusius neteisėtus migrantus. Šiais metais tiek jų dar nebuvo – rekordinis skaičius buvo fiksuotas prieš dvi savaites, kai pareigūnai į Lietuvą neįleido 81 migranto.
Vasarą keliauja aktyviau
Svarstoma, kad migrantų srautai galėjo išaugti ne tik dėl Baltarusijos politikos, bet ir dėl palankių klimato sąlygų. Vasarą nelegalių migrantų srautai didėja ir prie kitų Europos Sąjungos šalių sienų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas neatmetė, kad migrantų būrius suformuoja patys Baltarusijos pasieniečiai, nes praėjusią savaitę pareigūnams įkliuvo didelės nelegalų grupės, kuriose buvo skirtingų šalių piliečiai.
„Realiame gyvenime vienoje grupėje trijų ar keturių pilietybių asmenų Europoje pasitaiko gana retai. Paprastai grupėje būna vienos šalies atstovai“, – Eltai sakė R.Liubajevas.
Ieško spragų pasienyje
Pastaruoju metu šiek tiek pasikeitė ir migrantų maršrutas. Pernai ir šių metų pradžioje dauguma nelegalų buvo sulaikoma Varėnos pasienio rinktinės ruože, šiuo metu daugiau jų įkliūva Vilniaus pasienio rinktinės prižiūrimoje teritorijoje.
Migrantų keliai iki Lietuvos pasienio nesikeičia. Dauguma jų iš Afganistano, Sirijos, Tadžikistano ir Afrikos šalių atvyksta į Maskvą ar kitus miestus, toliau įvairiomis transporto priemonėmis pasiekia Baltarusiją ir veržiasi prie Lietuvos arba Lenkijos sienų.
R.Liubajevo nuomone, neteisėtų migrantų bandymai patekti į Lietuvą artimiausiu metu greičiausiai nesiliaus, todėl labai svarbu pasienyje kuo greičiau įrengti fizinį barjerą, nes dauguma atvykėlių vis dar ieško ruožų, kur nėra kliūčių.
Skuba nutiesti tvorą
Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesta maždaug 353 kilometrai koncertinos, o tvoros ilgis jau siekia 493 kilometrus. Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Atsitverti tvora nuo Baltarusijos planuojama iki rugsėjo.
„Tai ne šimtaprocentė, bet 95 proc. garantija. Įsivaizduokite, kad tos sienos ir koncertinos nebūtų. Esminis dalykas yra juos sulaikyti, kad po to pro šituos gražius vartelius juos grąžintume šeimininkui“, – sakė pasienyje apsilankęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau migrantai tvorą ne kartą buvo apgadinę. R.Liubajevo teigimu, kartais prie to prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai, kurie padeda migrantams perlipti per tvorą arba ją apardyti.
Pasprunka nenubausti
Užklupti Lietuvos pasieniečių nelegalai skuba trauktis į Baltarusijos gilumą. Toks žaidimas tęsiasi jau ilgai, tačiau, anot R.Liubajevo, problemos neišsprendžia.
„Jeigu mes tik fiksuosime valstybės sienos pažeidimą ir neturėsime galimybių reaguoti arba sulaikyti neteisėtų migrantų, tai jokios naudos iš tos sistemos arba iš fizinio barjero nebus.
Mes tiesiog matysime, kad vyksta pažeidimas, bet nieko realiai padaryti negalėsime. Dėl to sienos apsaugos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Iki metų pabaigos planuojama užbaigti ir sienos stebėjimo sistemų diegimą.
Migrantas laimėjo teismą
Tačiau tiek apgręžti, tiek sulaikyti nelegalius migrantus darosi vis kebliau. Dėl jų teisių pažeidimų Lietuva sulaukia įspėjimų iš tarptautinių organizacijų, o užsieniečiai skundais užvertė teismus.
Jų skundus dėl sulaikymo teisėtumo nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT).
Vadovaudamasis ESTT išaiškinimais LVAT praėjusią savaitę tenkino vieno migranto skundą ir pripažino, kad jis buvo sulaikytas neteisėtai.
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbimas savaime nepateisina prieglobsčio prašytojo sulaikymo, o galimybė paprašyti prieglobsčio užsieniečiui turi būti suteikta kuo greičiau.
Dingsta šimtai
Šiuo metu penkiuose užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje gyvena mažiau nei 1400 neteisėtų migrantų.
Per šių metų liepą į apgyvendinimo vietas negrįžo daugiau nei 800 Lietuvoje registruotų užsieniečių, birželį fiksuota apie 500 pasišalinimo atvejų.
Iki rugsėjo 22-osios neteisėti migrantai dar turi galimybę į kilmės šalis grįžti savo noru gaudami 1000 eurų išmoką. Nuo migracijos krizės pradžios šia galimybe pasinaudojo 1040 užsieniečių.
