Natūralu, kad tai sukėlė didžiules bangas ir visame pasaulyje, ir pačiose JAV.
Pagrindiniai demokratų konkurentai respublikonai pliekė N.Pelosi, kad šis vizitas yra savireklama ir noras pareklamuoti visą partiją prieš artėjančių rinkimų ciklą.
Dar daugiau kritikos liejosi dėl to, kad šis politikės žingsnis esą yra pavojingas, neatsakingas ir perteklinis.
Aiškinama, kad taip Kinijos komunistinė valdžia tiesiog stumiama reaguoti kuo griežčiau, dar labiau išsiūbuojami ir taip įtempti Vašingtono ir Pekino santykiai.
Taip pat esą tuo kenkiama JAV ryšiams su sąjungininkais šioje pasaulio dalyje, sukeliant joje papildomą įtampą.
Abejonės šešėlį dėl šio vizito metė pats demokratų prezidentas J.Bidenas, kalbėjęs, kad N.Pelosi kelionę pavojinga ir nesaugia karine prasme laiko Pentagonas.
Tiek prezidentas, tiek jo administracija sulaukė kritikos už tai, kad arba tylėjo, arba labai padrikai komunikavo šiuo klausimu. O tai esą atvėrė palankią erdvę priešiškai Kinijos propagandai ir grasinimams.
Bet kinai nei numušė lėktuvą su N.Pelosi, nei kol kas užpuolė Taivano, kurį pats J.Bidenas neseniai buvo viešai prisiekęs ginti visa Jungtinių Amerikos Valstijų karine jėga.
Beje, net patys vizito kritikai pripažino, kad tokie ar panašūs veiksmai, tikėtina, neįstums planetos į trečiojo pasaulinio karo apokalipsės prieangį.
Tiesa, šiuo metu vykstančios seniai regėto masto ir agresyvumo Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną lyg ant mielių kelia karinio susidūrimo riziką.
Šiaip ar kitaip, akivaizdu, kad N.Pelosi taip pažemintas Kinijos komunistų režimas su Xi Jinpingu priešakyje tiesiog neturi kitos išeities, kaip didinti įtampą ir spausti Taivaną visuose kituose įmanomuose frontuose – tiek ekonominės, tiek politinės izoliacijos.
Pekinas, perspėjamai grūmodamas, atidžiai stebi pasaulio valstybių, ypač Europos, reakciją į JAV pareigūnės vizitą.
Iškalbinga, kad iš Senojo žemyno sostinių kol kas sklinda supratinga tyla – tiksliau, iš ten nelyja nei N.Pelosi žingsnio sveikinimais, nei Kinijos agresyvių veiksmų pasmerkimu.
Šiokia tokia išimtimi laikytina Vilniaus laikysena. N.Pelosi poelgį viešai pasveikino ne tik užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, bet ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Be to, ministras užsiminė, jog vizitas atvėrė kelią ir kitų valstybių aukštiems pareigūnams, o Seimo pirmininkė pripažino, kad svarsto galimybę aplankyti Taivaną.
Kokį Kinijos įniršį ir puolimą sukeltų Seimo vadovės ar net kurio nors ministrų vizitas, nesunku įsivaizduoti – Pekinas griežtai reagavo vien į lakoniškus G.Landsbergio komentarus apie N.Pelosi kelionę.
Europos didžiųjų santūrumą, matyt, lemia mažiausiai dvi priežastys – nenoras komplikuoti ekonominių santykių su Kinija, kartu sukeliant papildomą įtampą sunkmečio akivaizdoje savose valstybėse, taip pat baimė, kad tai gali paaštrinti Taivano krizę.
Juk Europoje liepsnoja globaliniais padariniais gresiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
Todėl žemyno galingieji tikrai nenori, kad kur nors plykstelėtų dar viena liepsna.
Beje, to nenori ir JAV vykdomosios valdžios viršūnės, kurios, regis, būtent dėl to taip neaiškiai reagavo į savo šalies parlamentinės valdžios lyderės veiksmus.
Juk būtent JAV įsikišimas, panašu, sustabdė arba bent šiek tiek atidėjo Kosovo krizės eskalaciją. Serbijos nepripažįstamos Kosovo valdžios veiksmus, keliančius Belgrado įniršį ir agresyvius vietos serbų išpuolius, bent mėnesiui atidėjo Vašingtono spaudimas Prištinai.
Anksčiau Vašingtonas kartu su Berlynu prispaudė ir Vilnių atsitraukti Rusijai sukėlus isteriją dėl Lietuvos nenoro leisti Europos Sąjungos sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą.
Žinoma, tokios „deeskalacijos“ – tik laikinas dalykas, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra suinteresuota situaciją aštrinti.
Maskva norėtų, kad kiltų kuo aštresnis konfliktas ar net karas dėl Taivano. Lygiai toks pat Kremliaus interesas Serbijos ir Kosovo atveju.
Kaliningrado tranzito fronte Rusija, be abejo, mėgins kuo labiau didinti būtent Europos Sąjungos sankcionuotų prekių apimtį, taip stengdamasi karikatūra paversti Lietuvos tvirtinimus, kad ji nustatė kvotas ir griežtus kontrolės mechanizmus.
Jau dabar Maskva naudojasi proga kelti triukšmą dėl to, kad Šiaulių bankas, per kurį „Lietuvos geležinkeliams“ operatoriai moka už paslaugas, nusprendė nuo rugsėjo nutraukti bankines operacijas su Rusija.
Pastaroji šaukia, jog tai tyčinis sąmokslas su Lietuvos valdžia, kuri bent tokiu būdu torpeduoti ES patikslintas gaires, nurodančias, kad Lietuva turi leisti sankcionuotų prekių tranzitą per savo teritoriją.
Sutapimas ar ne, bet šią savaitę pati Europos Komisijos (EK) pirmininkė U.von der Leyen paskelbė, kad tos naujausios gairės atitinka senąsias, dėl kurių dalis Lietuvos veikėjų iki šiol kaltina ES pakeitus savo poziciją ir tūptelėjus prieš Rusiją.
Tokius EK vadovės pareiškimus galima laikyti ir papildoma žibalo stikline į Lietuvos vidaus politikos laužą ir nauju ginklu opozicijai, kuri rudenį žada interpeliaciją G.Landsbergiui.
O šis vietinis laužas liepsnos ir visame pasaulyje vis labiau kaistančios atmosferos fone. Tik ar tai guodžia, kad kitur nėra ramiau?
