Vakarų strategija Ukrainoje nebūtinai lems laimingą pabaigą: atkreipė dėmesį į JAV veiksmus

2022 m. rugpjūčio 8 d. 17:11
Žadėto lūžio karo eigoje vis laukiantys ukrainiečiai kol kas jo neišvydo. Ekspertų teigimu, tam, kad jis įvyktų, Ukrainai reikia gerokai daugiau resursų, nei jai tiekiama, o didžiausia problema tampa Vakarų siekis bandyti nuleisti kuo daugiau rusų kraujo esamomis priemonėmis, per daug papildomai neinvestuojant.
Daugiau nuotraukų (19)
O tai esą nebūtinai reiškia laimingą pabaigą.
Mano, kad vadeles tampo JAV
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis tvirtina, kad iš aukšto rango Ukrainos kariškių girdėjo, jog tam, kad šie galėtų pradėti kontrpuolimą, jiems reikalingos bent 6–8 pilnai aprūpintos sunkiosios brigados.
„O tai reiškia apie 450 papildomų tankų ir t.t., plius aviacija. Nepamirškime, kad rusai kontroliuoja oro erdvę, nepaisant vieno kito pareiškimo, jog ukrainiečių oro pajėgos egzistuoja, bet oro erdvę kontroliuoja rusai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ aiškino Š.Liekis.
Profesoriaus žiniomis, tam, kad ukrainiečiai galėtų perimti oro erdvės kontrolę, jiems reikėtų bent 200 lėktuvų.
„Kur tie lėktuvai? Kur tie tankai? Šitie klausimai yra paprastai nekeliami. Vieną ar kitą HIMARS atsiveža, jis į vieną ar kitą objektą pataiko, bet apskritai tai neperlaužė situacijos fronte“, – tikino jis.
Paklaustas, kodėl Vakarai neduoda tiek ginklų, kiek prašo Ukraina, Š.Liekis atkreipė dėmesį, jog rimtą vaidmenį kare vaidinančios JAV, jo nuomone, iki galo sau neatsakė į klausimą, koks yra šio karo tikslas.
„Matote, iki šiol niekas iki galo neatsakė, koks vis dėlto yra šito karo tikslas. Koks tikslas? Sutriuškinti Rusiją? Pas mus kai kurie politikai dar prieš dešimt metų aiškindavo, kad tikslas yra padalinti Rusiją. Mes žinome, kokie politikai šnekėjo, kur čia turi eiti Rusijos siena. Atsakymų į tuos tikslus mes neišgirstame.
Ar išlaikyti Ukrainą dabartinėse sienose palei Dnieprą, ar atkovoti tai, kas buvo prarasta? Ar į tų atkovojimų sąrašą įeina, pavyzdžiui, Krymas? Tie patys Vakarai 2014 metais įtikinėjo ukrainiečius dėl Krymo nekariauti.
Suprantate, čia yra daug klausimų ir visi šitie didieji žaidėjai, ypatingai JAV, čia vaidina labai rimtą vaidmenį“, – dėstė profesorius.
Anot Š.Liekio, jei gandai, kuriuos jis girdėjo, yra tiesa, JAV turi galią net ir reguliuoti Ukrainos atsakomuosius veiksmus.
„JAV tikslai, ko jos siekia, jos dažnai tų tikslų neartikuliuoja, bet kai kurie veiksmai rodo (jeigu tie gandai yra pakankamai tikslūs), kad jie net sako, į kurį taikinį galima smogti su tais pačiais HIMARS, o į kurį – negalima. Tai yra tam tikras indikatorius, kas vis dėlto vyksta.
Konflikto intensyvumas yra ribojamas, bandoma nuleisti kuo daugiau kraujo tai pačiai Rusijai esamomis priemonėmis, per daug neinvestuojant. Bet tai nereiškia, kad visa tai gerai baigsis“, – perspėjo profesorius.
Nustatė taisykles?
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas daktaras Ainius Lašas sutiko, kad Vakarai vis dar nenori per daug investuoti į karą Ukrainoje, tačiau nepritarė, jog JAV iki šiol neapsisprendė dėl karo baigties tikslo.
„Aš nesutikčiau su Šarūnu, kad Vakarai dėl kažko neapsisprendė ir dėl to situacija yra tokia. Nereikia dabar nuspręsti, ar tu nori kažką suskaldyti Rusijoje ar nenori. Iš esmės yra planas, pirma stadija, kur tu gali tiesiog atsiimti Ukrainos teritoriją. Tarkime, visas pietines teritorijas iki Krymo ir Donbasą.
Šiuo atveju vien tai yra pakankamai didelis darbas. Vien čia jau reikia pakankamai daug ginkluotės. O po to tu gali spręsti toliau“, – svarstė A.Lašas.
KTU dekanas taip pat kalbėjo apie JAV nustatytas taisykles Ukrainos kariams.
„Šiuo atveju, jeigu yra dirbama pakankamai tampriai tarp Vakarų, JAV ir Ukrainos, tai jie ir gali sustabdyti kažkuriuo momentu ir pasakyti, kad ten toliau gal neikime. Kaip dabar stabdoma Ukraina, kuri iš esmės nebombarduoja Rusijos teritorijos. Į vieną kitą strateginį objektą pataiko, bet neatsakinėja į jų ugnį iš Baltarusijos ar iš Rusijos.
Kaip suprantu, tai yra Vakarų nustatytos normos, taisyklės ir jų laikomasi“, – pastebėjo jis.
Pasak A.Lašo, Vakarų taktika sekinti Rusiją iš lėto gali per daug kainuoti, nes tuo pačiu senka ir ukrainiečių jėgos bei kantrybė.
V.Zelenskis siunčia žinią savo žmonėms
Vertindamas žinias apie rugsėjį Rusijos planuojamus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir prezidento Volodymyro Zelenskio įsakus kuo greičiau atsiimti šalies pietus, KTU dekanas akcentavo, kad visų pirma V.Zelenskis kalba savo žmonėms, kuriems stengiasi parodyti, jog Ukraina nemiega ir kovoja.
Referendumų rengimo pašnekovas sakė nevertinantis rimtai.
„Nemanau, kad šie referendumai kažką keičia. Vakarai, man atrodo, puikiai suvokia, kas vyksta. Pradėkime nuo to, kad V.Zelenskis visų pirma kalba savo žmonėms. Ten, Ukrainoje, tikrai yra daug frustracijos dėl karo eigos, dėl to, kad vis kalbama apie kažkokius iniciatyvos perėmimus, jog Ukraina atkovos (prarastas teritorijas, – aut.past.).
Jeigu paklausytumėte kai kurių Ukrainos politikų, jie jau sako, kad mes jau laimėjome. Tada kyla natūralus klausimas, kodėl mes vis dar toje situacijoje, kodėl mus vis dar bombarduoja, mūsų miestus, net ir neužimtus ir t.t. Ukrainai reikia veiksmų, gerų naujienų, reikia rodyti efektyvumą.
Mes matome, kad ta situacija nėra tokia lengvai išsprendžiama. O šiuo atveju referendumai yra pretekstas parodyti ir patiems žmonėms signalizuoti, kad Ukraina nemiega, nelaukia kažko, o kovoja. Kovoja už jų miestus, likimus, ir tų žmonių, kurie yra okupuotose teritorijose.
Manau, siunčiamas būtent toks signalas“, – apibendrino A.Lašas.
Ukraina^InstantKaras
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.