Žaidimas rusiška rulete gali kainuoti dar vieną branduolinę katastrofą: ar Rusija nori pakartoti Černobylį?

Rusijai vėl apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ekspertai perspėja apie didžiulę branduolinės katastrofos grėsmę. Branduolinių reaktorių sprogimo pavojus įvardytas kaip galimas artėjimas prie „atsitiktinio“ branduolinio karo.

Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP / Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP / Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>E.Butrimo nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>E.Butrimo nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP / Scanpix
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP / Scanpix
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Pastarosiomis dienomis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 9, 2022, 2:37 PM, atnaujinta Aug 10, 2022, 6:01 AM

Ko siekia rusai, atakuodami pačių dar karo pradžioje užimtą teritoriją, ir kiek realu, kad pasikartos pasaulinė katastrofa? Ar ji tikrai būtų atsitiktinė?

V.Zelenskis perspėjo pasaulį

Pietryčių Ukrainoje esančią Zaporižios atominę elektrinę Rusija užėmė dar invazijos pradžioje. Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti. 

„Matyt, taikėsi būtent į branduolinių galvučių konteinerius, kurie laikomi atvirame lauke šalia apšaudymo vietų. 174 konteineriai, kurių kiekviename yra 24 panaudoto branduolinio kuro rinkiniai,“ – pranešė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę. Rusija dėl praėjusią savaitę įvykdytų išpuolių prieš elektrinę kaltina Ukrainą.

„Pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Černobylio katastrofa įvyko sprogus vienam reaktoriui. Zaporižios atominė elektrinė turi šešis reaktorius“, – perspėjo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.

Apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“ skalambija ir Jungtinėms Tautoms (JT) pavaldi Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA).

Baltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją nutraukti visas karines operacijas aplink Ukrainos branduolinius objektus.

Ko siekia jėgainės teritorijos atakomis?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ ekspertų teigimu, Rusijos vykdomas Zaporižios atominės elektrinės teritorijos apšaudymas gali turėti kelis tikslus.

Vienas jų – siekis diskredituoti Ukrainos vadovybę bei ginkluotąsias pajėgas tarptautinės bendruomenės akyse (dėl ginkluotės tiekimo) ir vietinių gyventojų tarpe (demonizuoti Ukrainą ir pabandyti rasti rėmėjų dėl planuojamų „referendumų“ dėl okupuotų teritorijų prijungimo).

Taip pat – provokuoti Ukrainą, o pirmiausia tarptautinę bendruomenę deryboms Rusijai naudingomis sąlygomis.

Savo ruožtu specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys Aurimas Navys kaip pagrindinį okupantų tikslą įvardijo branduolinį terorizmą.

„Ko gero, vienas iš tikslų yra terorizuoti visą pasaulį, Vakarus. Juk iš esmės karas vyksta ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus. Branduolinis terorizmas yra labai stiprus ginklas. Jis, neduok Dieve, nelaimės atveju paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir visas kitas aplinkines valstybes. Tai būtų grėsmė visam pasauliui.

Todėl Zaporižios atomine elektrine naudojamasi kaip svertu, bauginimo priemone, būdu, kuriuo yra gąsdinamas pasaulis“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Navys.

Be to, anot jo, tokiais Zaporižios atominės elektrinės teritorijos apšaudymais galbūt nesiekiama sukelti realaus pavojaus, o tik apgauti, esą patys ukrainiečiai atakuoja rusų užimtą objektą ir kelia pavojų pasauliui.

Ekspertas pabrėžė, kad jėgainė rusams reikalinga ir taktine prasme, nes iš jos patogu apšaudyti artimiausias apylinkes. O ukrainiečiai į tokius apšaudymus negali atsakyti, nes šie, kitaip, nei rusai, nenori rizikuoti branduoline katastrofa.

„Žaidimas su ugnimi“

Ar šis bandymas pagąsdinti Vakarus ir Ukrainą iš tiesų gali virsti dar viena pasauline branduoline katastrofa? „Locked N' Loaded“ ekspertai tokios galimybės neatmeta, tačiau ją vertina kaip pakankamai mažą.

„Ne tiek dėl Rusijos humaniškų jausmų prabudimo, kiek dėl neprognozuojamų Rusijos visuomenės reakcijų, nes sprogus branduolinei jėgainei pirmiausia nukentėtų čia esantys Rusijos kariai. Radioktyvus debesis gali pasukti į rytus, o tai turės didelių pasekmių pačiai Rusijai.

Net ir Rusijos visuomenei „pardavus“, jog jėgainę susprogdino ukrainiečiai, tos pasekmės niekur nedings. Socialiai įtemptoje situacijoje (kuri sistemingai blogėja), tai Kremliui gali turėti neprognozuojamus efektus“, – portalui lrytas.lt tvirtino ekspertai.

Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys A.Navys akcentavo, kad egzistuoja du pasikėsinimo į jėgainę variantai – tiek netyčinis, tiek tyčinis. Kalbėdamas apie pastarąjį, jis priminė invazijos pradžioje vykusią Černobylio atominės elektrinės ataką.

„Ukrainiečiai tiesiog buvo priversti pasitraukti, nes rusai artilerija smogė per sarkofagą. Aišku, rusai teigė, kad neva jie paskaičiavo, jog sarkofagas gali atlaikyti artilerijos apšaudymą, bet čia yra žaidimas su ugnimi.

Kalbant apie Zaporižę, ten mes turime veikiančią atominę elektrinę, kuriai pažeisti turbūt ypatingai daug proto nereikia. Vienas, du, trys pataikymai, tada, neduok Dieve, nutrūks energijos tiekimas, kuris yra būtinas reaktorių aušinimui, ir mes turėsime katastrofą, kurios padariniai yra sunkiai prognozuojami.

Tai gali būti padaryta netyčia, bet gali ir tyčia. Gali būti smogta ne patiems reaktoriams, o atliekoms, kurios yra saugomos elektrinės teritorijoje. Tai sukeltų radiacijos nuotėkį“, – kalbėjo ekspertas.

Gali imtis melo teroro

Dar viena problema, anot A.Navio, kad kurį laiką apie tai mes net nesužinotume, nes per raketų apšaudymą sugadinti trys radiacijos stebėjimo jutikliai, todėl šiuo metu neįmanoma laiku aptikti radiacinių pokyčių ar pastebėti radiacijos nutekėjimą iš panaudoto branduolinio kuro konteinerių.

„Čia tuomet atsiranda labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Rusija anksčiau mano minėtą branduolinį terorizmą gali derinti ir su informacinėmis, psichologinėmis operacijomis. Jie gali pasakyti, kad, taip, yra nuotėkis, štai, ukrainiečiai pataikė, yra pažeista teritorija, kurioje saugomos atliekos, ir jie nežino, kokia ten radiacija.

Mes net negalėtume tokio teiginio patikrinti, bet psichologinis poveikis būtų didžiulis, turint galvoje, kad jau dabar žmonės Enerhodare gyvena visiškoje panikoje“, – perspėjo pašnekovas.

Susitarimo galimybe netiki

Kyjivas ragina aplink Zaporižios atominę elektrinę nustatyti demilitarizuotą zoną. Tačiau Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ ekspertai nemano, kad Kremlių galėtų sudominti tokie pasiūlymai.

„Deja, praktine prasme tai nėra įmanoma. Rusija jau sulaužė visus įmanomus susitarimus, laužo juos ir toliau, pavyzdžiui, dėl grūdų“, – priminė jie.

Ekspertų įsitikinimu, realiausias kelias išspręsti problemą – teritorijos išvadavimas karinėmis priemonėmis arba Rusijos operacinis ar strateginis pralaimėjimas kitose kryptyse ir elektrinės išvadavimas derybų metu Ukrainos sąlygomis.

VATESI: šiuo metu jokio radiologinio pavojaus Lietuvos teritorijoje nėra

Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ramina, kad šiuo metu jokio radiologinio pavojaus Lietuvos teritorijoje nėra.

„Visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę pakankamai dideliu atstumu, todėl net ir didesnio incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams. Šiuo metu jokio radiologinio pavojaus Lietuvos teritorijoje nėra“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare teigė VATESI atstovai.

Jie aiškino, kad rugpjūčio 5 d. dėl apšaudymo netoli Zaporižios atominės elektrinės 750 kV išorinės maitinimo linijos elektros skirstomojo skydo įvyko keli sprogimai, dėl kurių buvo išjungtas elektros energijos transformatorius ir du atsarginiai transformatoriai.

Dėl to suveikė vieno energijos bloko avarinė apsaugos sistema, įjungti dyzeliniai generatoriai, užtikrinantys šio energijos bloko maitinimą. Šis energijos blokas buvo ir lieka atjungtas nuo elektros tinklo. Zaporižios atominės elektrinės automatizuoto stebėjimo valdymo sistemos duomenimis, radiacinė situacija nepasikeitė.

„Penktadienio įvykiai pažeidė kelis iš septynių branduolinės saugos ir saugumui atominėje elektrinėje užtikrinti būtinų principų.

Pavyzdžiui, apšaudymas, branduoliniame objekte arba šalia jo gali sukelti nepriimtinų radiologinių padarinių, dėl išorinės elektros energijos tiekimo sistemos pažeidimų buvo iškilęs pavojus šiai sistemai, pastarojo meto veikla dar labiau didina atominės elektrinės darbuotojams įtampą ir nesudaro tinkamų sąlygų dirbti.

Atominėje elektrinėje visos saugos ir sistemos įranga turi veikti visa laiką ir bet koks jų veikimo sutrikdymas gali padidinti incidento ar avarijos riziką“, – nurodė VATESI atstovai.

Jie pažymėjo, kad civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir dėl to jokiomis sąlygomis negali būti šių veiksmų taikiniais, arba šių veiksmų zonoje.

Ekspertų teigimu, pirmiausiai turi būti nutraukti visi karo veiksmai, kad atominės elektrinės sauga galėtų būti visiškai užtikrinta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.