Savo ruožtu Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniuose tinkluose užsiminė, kad Krymas – ne vieta teroristų karinių bazių buveinėms, todėl tai – tik pradžia.
Šiuo metu Odesoje esantis politologas Alvydas Medalinskas tvirtina, kad vakarykštė diena – istorinė tiek ukrainiečiams, tiek rusams, nes jų sąmonėje turėjo įvykti didžiulis lūžis. Jis neabejoja, kad įsiutintas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas imsis keršto.
„Pagal informaciją rusų žiniasklaidoje, kaip supratau, teigiama, kad šitos raketos atskrido iš Odesos regiono. Aš, atvirai pasakius, jau galvojau, kad šią naktį visko gali būti ir apšaudymas gali būti daug stipresnis, nei įprastai. Taip neatsitiko.
Bet, ar tai yra tyla prieš audrą, ar tiesiog pasimetimas Rusijos pusėje po visko, kas įvyko, sunku pasakyti“, – interviu portalui lrytas.lt sakė A.Medalinskas.
Kodėl vakarykštę dieną vadina istorine?
Vakarykščius smūgius Kryme politologas A.Medalinskas istoriniais vadina dėl kelių priežasčių. Jo teigimu, jų efektas – ne tiek karinis, kiek psichologinis, savotiškas lūžis tiek Ukrainai, tiek Vakarams, tiek ir pačiai Rusijai.
Pirma, pasak eksperto, nepaisant to, kad Vakarų pasaulis nepripažįsta Krymo okupacijos ir aneksijos, psichologiškai buvo tarsi suvokiama, kad Krymas, bent jau artimiausiu metu, yra prarasta teritorija, kuri yra labai svarbi V.Putinui, todėl, bent jau kol jis yra valdžioje, jos reikėtų neliesti.
A.Medalinskas atkreipė dėmesį, kad Vakarų nenoras Ukrainai tiekti toliašaudę ginkluotę daugiausia ir rėmėsi ne baime, jog ši apšaudys Voronežą ar Kurską, o būtent Krymą. Tačiau smūgiai Kryme, anot jo, aiškiai parodo, kad kažkas bent jau kai kurių Vakarų valstybių mąstyme pasikeitė, nes ataka greičiausiai negalėjo būti rengiama be jų žinios.
„Kas pasikeitė Vakarų požiūryje, dar neaišku. Aš negalėčiau pasakyti, kad pilnai viskas yra pasikeitę. Žiūrėsime, kokia į tai bus Vakarų reakcija. Vėlgi, iki galo neaišku, koks ginklas buvo panaudotas, atakuojant šitą objektą. Kai kurie ukrainiečiai sako, kad tai galėjo būti ir pačių ukrainiečių ginklas, Vakarai galėjo dar ir nesuteikti toliašaudės ginkluotės.
Kiti sako, kad jau Vakarai suteikė toliašaudę ginkluotę. Kaip ten bebūtų, faktas yra vienas, kad, kai mes kalbame apie Vakarus, terminas yra vienas, bet Vakarai yra įvairios valstybės.
Tos valstybės, kurios laikėsi pozicijos, kad Krymo geriau neliesti, po šio smūgio turės permąstyti savo poziciją ir priimti karinę logiką, jog visi kariniai objektai, tame tarpe ir logistikos, iš principo šiame kare gali būti teisėti Ukrainos, kuri nori tiesiog apsiginti ir atsiimti savo teritorijas, kariniai taikiniai“, – aiškino politologas.
Vakarykščiai įvykiai Kryme, pasak A.Medalinsko, turės labai stiprias psichologines pasekmes ne tik suvokimui, kad Krymas yra Ukrainos teritorija, bet ir supratimui, jog Ukraina turi teisę atsiimti Krymą lygiai taip pat, kaip bet kurią kitą teritoriją, kuri jai priklauso.
Riba tarp vis dar ginamų ir jau prarastų teritorijų išsitrynė
Antra, kaip teigė ekspertas, patikėję, kad neteisėtai aneksavę Krymą jie gali užpulti ir taip pat prisijungti kitas teritorijas, rusai, užėmę naujas žemes, pradėjo skubėti kuo greičiau jose skelbti fiktyvius referendumus, jog šių teritorijų statusas taip pat būtų saugus, kaip Krymo.
A.Medalinskas įsitikinęs, kad ir Vakaruose netrūko tokio požiūrio, jog Ukrainai nereikia suteikti toliašaudės ginkluotės: tegul ši iš lėto alina Rusijos kariuomenę, o po fiktyvių Kremliaus rengiamų referendumų rudenį esą bus galima pasakyti, kad, štai, nieko nebepadarysite, sėskite derėtis su V.Putinu, nes į Rusiją integruotų teritorijų nebeatsiimsite.
Savo ruožtu Rusija turėjo savo gąsdinimo įrankį – branduolinį ginklą, kuriuo grasino smogti visiems, kas pasikėsins į jos teritorinį viestisumą.
„Būtent su šiais pasakymais Rusija mano, kad ji apsaugo ir tą teritoriją, kur yra Krymas, ir tas, kurias nori prijungti referendumais rugsėjo mėnesį“, – dėstė politologas.
Tačiau smūgiai į Krymą, kaip pažymėjo A.Medalinskas, parodo, kad Ukraina, nepaisant visų gąsdinimų, yra pasiruošusi atsiimti visas sau priklausančias žemes – riba, tarp teritorijų, kurios ginamos dabar, ir tų, kurios jau prarastos, išsitrynė.
Taps smūgiu Rusijai
Trečia, eksperto teigimu, įvykiai Kryme paveiks ir Rusijos visuomenę, elitą bei valdžią, kuri pakeis požiūrį ne tik į V.Putino užgrobtas teritorijas Ukrainoje, bet ir apskritai į tai, kas yra šis karas.
„Faktas yra vienas, kad, kalbant apie Rusijos savivoką, kas yra Krymas, po šito smūgio ji aiškiai pasikeitė. Ir kas yra šitas karas. Šitas karas nelietė žmonių, gyvenančių Maskvoje, Sankt Peterburge, kitose Rusijos teritorijose, kur yra pakankamai aukštas pragyvenimo lygis, kurių jaunuoliams nereikia eiti į armiją, nes geriau tegul ten eina tie, kurie skurdžiau gyvena.
Karas buvo toli nuo jų. Bet Krymas ne vienam iš jų buvo tapęs tokia vieta, kuri buvo pakankamai saugaus poilsio, saugaus buvimo vieta. Tai ši vakarykštė žinia yra labai didžiulis smūgis Rusijos žmonių savivokai.
V.Putinui, Rusijos vadovybei gali kilti ne vienas klausimas, kad, palaukite, kas yra pasiekta po vasario 24 dienos? Ar netapo situacija tokia, kad dabar jau ir Krymas tapo nesaugia teritorija, nors iki vasario 24 dienos visi sakė, jog Krymą galima atsiimti tik diplomatinėmis priemonėmis? Situacija buvo visiškai kitokia.
Šia prasme, aš manau, tai yra ne mažesnis smūgis V.Putino politikai“, – apibendrino A.Medalinskas.
Kas įvyko?
Keli sprogimai antradienį driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje. Pranešama, kad per sprogimus žuvo vienas žmogus.
Viešai Ukrainos pareigūnai nepatvirtino, kad prie sprogimų prisidėjo Ukrainos kariuomenė, tačiau aukšto rango Ukrainos karininkas JAV leidiniui „The New York Times“ sakė, kad ataką prieš Sakų aviacijos bazę įvykdė Ukrainos pajėgos. Jis neatskleidė, kokio tipo ginklas sukėlė sprogimus, tačiau nurodė, kad „buvo panaudotas išimtinai ukrainiečių gamybos įtaisas“.
Sakų bazė buvo naudojama rengiant Rusijos aviacijos smūgius Ukrainos pietinėje dalyje. Jei būtų patvirtinta, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo dar 2014 metais.
Ekspertų teigimu, tai žymėtų naują etapą šiame kare. Skelbiama, kad pastarosiomis savaitėmis Ukraina smogia giliau už fronto linijos nei anksčiau ir taip signalizuoja apie rengiamą kontrpuolimą Chersono regione.
Sprogimai Kryme, manoma, ne juokais supykdė V.Putiną. Maskvos pareigūnai jau ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad karas prasidėjo ir turi baigtis Krymu – jo išlaisvinimu.
