Taip jis tvirtino reaguodamas į už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio ir jo bendražygių elgesį – pareiškimus, esą Lietuvoje yra fašistų, o Rusija visada buvo draugiška Lietuvai, taip pat jų keliones į Rusiją bei Baltarusiją, propagandos skleidimą. Neseniai paaiškėjo, kad asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ buvo įsteigta su A.Paleckio parašu, padėtu ne jo paties, ši organizacija taip pat įgavo ir paramos gavėjo statusą.
Apie tai M.Laurinkus ir saugumo ekspertas Ignas Stankovičius kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Ar teks prisiimti atsakomybę?
„Lietuva susiduria su ekonomine krize po kovido, ją pagilino Rusijos karas prieš Ukrainą, o rudenį ji dar pagilės. Bus labai sudėtingas ne tik ruduo, bet ir žiema, bus sudėtinga ir Europai, ir Lietuvai.
Esu šimtu procentų tikras, kad marginalai tuo pasinaudos, ši visa veikla tikrai suintensyvės, esant ekonominėms problemoms“, – vertino buvęs VSD vadovas.
Valdžia, pasak jo, į tai turėtų žiūrėti itin atidžiai.
„Dabar yra tas procesas, kada yra pasiūlymai Seimui papildyti įstatymus vienaip ar kitaip, kitaip sakant – užsiimti tam tikra prevencine veikla, kad to neįvyktų.
Čia galima perlenkti lazdą, ir labai greitai. Į tai reikia žiūrėti atidžiai ir reikia labai išmintingų politikų, kad šitoje situacijoje būtų atitinkamai elgiamasi“, – svarstė M.Laurinkus.
Paklaustas, ar už šnipinėjimą Rusijai nuteistą A.Paleckį ir jo bendražygius reikėtų vadinti marginalais, buvęs VSD vadovas M.Laurinkus aiškino, kad sąvokos „marginalas“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra, tačiau visiškai tokių veikėjų ignoruoti nereikėtų.
„Grupė, kuri Didžiojoje Britanijoje pradėjo išstojimą iš Europos Sąjungos, iš pradžių buvo įvardijama kaip marginalai. Pačioje spaudoje šis žodis buvo vartojamas. <...> Šiaip Valstybės saugumo departamentas jau daug metų užsiima visuomeniniu procesu, monitoringu, renka informaciją, apibendrina, apibūdina.
Kol VSD dar galėjo dalyvauti teisiniuose procesuose, praktiškai jie patys sudarydavo ir pateikdavo medžiagą prokuratūrai. Dabar ją tik perduoda, kadangi dabar ji atlieka tą funkciją, kai yra privaloma žinoti, kokie procesai vyksta valstybėje. Jei jie patenka po įstatymu, sudaro pagrindą pradėti teisinį persekiojimą, atiduoda tai kitoms institucijoms“, – teigė M.Laurinkus.
Saugumo ekspertas I.Stankovičius, paprašytas pasvarstyti, ar Lietuvos institucijos į tokius veikėjus reaguoja pakankamai rimtai, aiškino, jog reikia žiūrėti į tokių grupių veiklos rezultatus.
„Jeigu visuomenė mato juos kaip priešingus mūsų vertybinei sistemai ar mūsų valstybės saugumui, daro žalą nepriklausomybei – taip. Koks efektas nuo to – jeigu tik pliurpimas, tai mažesnė žala, bet jei tai realiai daro žalą, jei prasidės dalies visuomenės persiorientavimas į tuos marginalus, tai žinoma, reikia žiūrėti, koks tas rezultatas.
Jei rezultato jokio, susiduriame su kita puse – jei pradėsime drausti išsakyti nuomonę, pas mus sistema jau ne visai demokratinė. Tai čia ta riba, atskaita yra žala valstybei, jos saugumui“, – komentavo saugumo ekspertas.
Pasak I.Stankovičiaus, tokių grupių suburiama auditorija nėra didelė, tačiau jis įžvelgia ir vieną tendenciją – valdžia nusivylę žmonės gali norėti jai keršyti, todėl prie tokių marginalų galiausiai prisijungs.
„Jeigu jie įsivaizduoja, kad jie gali pakeisti daugumos visuomenės nuostatas, kad Lietuvos žmonės nori grįžti į Rusijos glėbį, vargu, ar galima [daryti didelę įtaką]. Bet jei įdėtų pastangų, tą imtį galima padidinti. Jeigu žmogus nepatenkintas Lietuvos valdžia ir kažkas jį nuskriaudė, tai pas mus daug tokių yra, jie nori atsikeršyti – žiūrėkime, ką Kaunas merais buvo išsirinkęs.
Kai yra toks nebrandus pilietiškumas, tai gali būti, kad dalį nepatenkintų [pritrauktų], jei atsiras kokių įtampų dėl ekonominių reikalų, kad Lietuvai, valdžiai atkeršytų. Tokių yra pas mus“, – kalbėjo ekspertas.
M.Laurinkus pridūrė, kad priešiškai prieš Lietuvą nusiteikusių žmonių grupių auditorijos dydis yra dinamiškas procesas, tačiau pastaruoju metu susiduriama su nemenka problema – visuomenėje atsiranda nemažai dviprasmybių, o jas vertinti itin sudėtinga.
„Mes dabar esame tokioje zonoje, kur yra labai daug dviprasmybių. Pavyzdžiui, VSD tas dviprasmybes yra sunku išnarplioti, išspręsti ir aiškiai pasakyti savo sprendimą, o dar sudėtingiau yra teisminiuose procesuose. Jeigu jau ateina iki teisminio proceso, teisėjas pasižiūri medžiagą, ir staiga netikėtai viskas subliūkšta, nes nėra įrodymų pagal Lietuvos teisinę bazę, ir viskas. <...>
Esame tokioje gana dviprasmiškų teisinių procesų ir sąvokų zonoje. Tai nėra nieko keisto, nes demokratinėse visuomenėse yra labai platus spektras įvairių veikų, kurios yra „ant ribos“, ir nežinosi, ar tai tikrai yra kenkimas valstybei, ar ne“, – aiškino buvęs VSD vadovas.
Reikia leisti pasisakyti?
Jo teigimu, svarbu suprasti, kokie yra tokių žmonių ir grupių tikslai, todėl vertėtų suteikti jiems progą pasisakyti garsiau.
„Pirma, yra turinio klausimas tų, kurie vyksta ir kažką pasisako. Jiems reikia suteikti pasisakymų erdvę, ir viskas. Reikia pirmiausia išsiaiškinti turinį, tad patarčiau išklausyti ir paklausti įvairių klausimų – kaip jie žiūri į karą, tą ir tą procesą – tada paaiškėtų, kokia yra to žmogaus pozicija ir ko iš tikrųjų yra siekiama“, – patarė M.Laurinkus.
Kad prieštaringai vertinamiems veikėjams reikėtų skirti kiek daugiau erdvės ir eterio, pritarė ir I.Stankovičius.
„Jeigu mes norime, kad marginalai nepatrauktų į savo pusę tos visuomenės dalies, kuri sugeba pasiduoti įtaigai ir pradėti eiti į konfliktą su valstybės interesais, visuomenė turi žinoti ir matyti, kad tai, ką ši grupė kalba, yra visiškai nepriimtina. Tai svarbu, kad visuomenė nebūtų įtraukiama“, – tvirtino saugumo ekspertas.
„Institucijos turi dirbti savo rėmuose, bet visuomenė gali tai pasmerkti ir savo moraliniuose rėmuose“, – pridūrė jis.
M.Larinkus, paklaustas, ar Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas dėl A.Paleckio bendražygių asociacijos galėtų subliūkšti, teigė, kad tokio pobūdžio veiksmus bausti ir vertinti apskritai yra labai sudėtinga.
„Tai nėra kriminalinis nusikaltimas, kai ką nors pavogė, nužudė, padarė konkrečiai Baudžiamajame Kodekse įvardintą veiką. Tai tas yra aišku, o visuomeniniuose procesuose yra daug sudėtingiau, ir su tuo susiduria visas demokratinis pasaulis.
Svarbiausia, kad žinomas turinys, ir pagal jį galima vienaip ar kitaip spręsti. Pamatysime, ką nuspręs ir kaip savo sprendimą argumentuos prokuratūra“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.
Paklaustas, kokią grėsmę apskritai sukelia tam tikrų asmenų kelionės į Rusiją ir Baltarusiją, jis svarstė, jog tokio pobūdžio situacijos vertinimas reikalauja daugiau informacijos, nei turime dabar.
„Sakyčiau taip: mes jau seniai vartojame tokį terminą „penktoji kolona“. Jis nėra teisinis – tai istorinis reiškinys, bet dabar jis yra išplėstas, išėjęs į informacinę erdvę greičiau ne kaip penktosios kolonos veika, bet tiesiog informacinėje erdvėje susidaro panašiai mąstančių žmonių grupė, kurių mąstymas yra nepriimtinas. Mes ir gyvename tokioje istorinių sąvokų zonoje, bet, ko gero, viskas priklauso nuo turinio, nuo įrodymo ir nuo efekto, į ką fokusuojamasi ir kaip tai atsispindi mūsų teisinėje bazėje.
Jei tai nepatenka po teisinės bazės skėčiu, tai iš esmės tada paprasčiausiai reikia išklausyti ir turėti kitą nuomonę, ją išsakyti. O jeigu patenka, yra konkretus teisinis persekiojimas“, – teigė M.Laurinkus.
Pasak jo, gali būti ir taip, jog nusikalstamos veikos apraiškų galiausiai nebus rasta.
„Konkrečiai yra tiriamos tam tikro fondo įkūrimo aplinkybės, ir tai gali turėti teisinį pagrindą, kaip jos vyko – teisėtai, neteisėtai, kaip yra su finansavimu. Jeigu yra pažeidimai, taip ir bus paskelbta. Ar tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, manau, tokių sprendimų nebus padaryta. Jie dabar tiria konkretų dalyką – aplinkybes tokio atitinkamo fondo, forumo būrimosi, ir kiek tai sukurta pagal mūsų įstatymus“, – aiškino M.Laurinkus.
Paprašytas pamąstyti, ko trūksta Lietuvos teisės aktuose, kad būtų konkrečiau apibrėžtas bendradarbiavimas su Lietuvai nedraugiškomis valstybėmis, I.Stankovičius ragino neskubėti Lietuvos piliečių „iš anksto laikyti nusikaltėliais“.
„Kai tik atsiranda teisės aktas, kuris potencialiai žiūri, kad tu esi potencialus pažeidėjas, tai jau negerai. Tada vėl atsiranda atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės, o to reikia vengti. Pas mus reikia tą atstumą tarp valdžios ir visuomenės mažinti, o tai eina per pasitikėjimą.
Klausimas, kas – ar žmonės anksčiau pradės pasitikėti valdžia, ar valdžia žmonėmis. Manau, valdžia lengviau gali pradėti tą pasitikėjimo žmonėmis procesą – tada jokie paleckiai ir jo grupės nebus tokios pavojingos. Manau, čia yra daugiau darbas su visuomene. Teisinė sistema savo ruožtu, bet žymiai svarbesnė plotmė yra visuomenė“, – aiškino saugumo ekspertas.
