Tiesa, nors ir sutinka, kad premjerė ir jos ministrų kabinetas kartais turi atlaikyti kirčius, kurių galbūt nenusipelnė, politologai atkreipia dėmesį, jog dėl to kalta pati I.Šimonytė, taip ir neatrandanti kelio pasiekti visuomenę ir su ja komunikuoti. Tam įtakos esą turi tai, kad Vyriausybės vadovė – ne politikė, o ekspertė, todėl jai kartais pritrūksta jautrumo.
„Man kyla toks įtarimas, kad ji apskritai ruošiasi išeiti iš politikos. Manau, ji ruošiasi grįžti į eksperto vaidmenį“, – svarstė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas.
Blogiausia – dar ateity
Pastaruoju metu mažėja žmonių, kurie mano, kad I.Šimonytė labiausiai tinka užimti ministrės pirmininkės pareigas. Kritikos iš visuomenės ir ekspertų ji sulaukė ir po savo reakcijos į „Perlo energijos“ skandalą, pasisakydama, neva skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis prognozuoja, kad premjerės reitingai ir toliau čiuoš žemyn, o ypač tai pasimatys rudens pabaigoje.
„Pagrindinę stiprią reakciją mes matysime kažkur lapkričio pabaigoje, kuomet prasidės šildymo sezonas, kai visi, grįžę į darbo vietas, pajus tam tikrus negatyvius pokyčius. Tuomet mes tikrai matysime reitingų pokyčius. Šiandien tai yra dar nedidelis svyravimas, dėl kurio neverta jaudintis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė L.Bielinis.
O pastaruoju metu I.Šimonytės pusėn skriejanti kritika, anot MRU politologo V.Dumbliausko – pelnyta, nes, komentuodama „Perlo energijos“ akibrokštą, ji akivaizdžiai suklydo.
„Ryškiausias dalykas – I.Šimonytės komunikacinė klaida, kai ji pasakė, kad, renkantis elektros tiekėją, žmonės turėjo atidžiau rinktis. Mane truputį net šokas ištiko. Taip buvo galima pasakyti „Sekundės“ banko laikais (...) Vyriausybė licencijavo elektros tiekėjus ir eilinis pilietis, kaip ir aš, rinkausi ir daug žmonių pasirinko „Perlą“, nes tai buvo pigiausias pasiūlymas.
Aš jau galvojau, kad tie laikai negrįš, o dabar ministrės pirmininkės lūpomis vėl išeina, jog tie žmonės patys kalti, kad jie pasirinko ne tą elektros tiekėją, kurį jiems pasiūlė pati Vyriausybė“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo politologas.
Kaip sakė V.Dumbliauskas, elektros rinkos liberalizavimas apskritai nepasiteisino, nes elektra – per daug svarbi prekė, kad ją būtų galima paleisti į laisvą rinką.
„Žmonės yra pikti. Šiuo atveju, sakykime, imkime mano kuklų asmenį, man elektra pabrangs daugiau negu du kartus. Tai, palaukite, koks pilietis bus dėkingas Vyriausybei už tai, kad jo elektra pabrango daugiau nei du kartus? Ir dar Vyriausybės vadovė pasako tokius žodžius, kad turėjote patys atsakingiau rinktis“, – stebėjosi jis.
„Šovė sau į kojas“
Politologo įsitikinimu, net ir iš tokios situacijos Vyriausybė galėjo išlipti sausa, tačiau tokia proga nepasinaudojo.
„Mano manymu, reikėjo pripažinti klaidą, kad kažkas buvo blogai su tuo licencijavimu. Ir klaida, man atrodo, buvo padaryta aname Seime. Ten buvo priimtas įstatymas berods 2020 metų gegužės mėnesį. Tai vis dėlto ne šita Seimo dauguma. Ir tai reikėjo ištransliuoti visuomenei, kad tai – ne mūsų, o Skvernelio Vyriausybės laikų dalykai.
Komunikacine prasme šita Vyriausybė sau padarė liapsusą – šovė sau į kojas“, – pareiškė V.Dumbliauskas.
Jam pritarė ir L.Bielinis, pabrėždamas, kad savo pasisakymu I.Šimonytė tarsi atsiribojo nuo visuomenės, todėl kyla grėsmė, jog ši taip pat gali atsiriboti nuo Vyriausybės.
„Pritariu Vytautui. Tai buvo komunikacinė klaida. Ir iš tikrųjų kreipti dėmesį į tai reikia, nes visuomenė vertina politikus, Vyriausybę, administracijos atstovus ne pagal tai, ką jie padaro (padarymas, aišku, irgi turi tam tikrą įvertinimo kriterijų), bet kaip jie iškomunikuoja tą savo veiksmą.
Netgi jei Vyriausybė, sakykime, neturi atsakomybės, nėra atsakinga už tai, ką mes pasirinkome, mes pasitikime ja, pasitikėjome ja rinkdami valdančiąją daugumą ir suteikdami Vyriausybei galias. Dėl tos priežasties Vyriausybės veiksmai mums yra savotiška apsauga, garantija, kad, jeigu jie tai daro, tai turi vykti gerai.
Dėl tos priežasties Vyriausybės, premjerės reakcija į visuomenę yra savotiškas atsiribojimas nuo jos. Tai reiškia, kad ateityje visuomenė gali atsiriboti nuo Vyriausybės“, – perspėjo profesorius.
Neturi politiko savybių?
Kaip teigė L.Bielinis, net jei yra pervargęs, politikas turi suprasti, kad jis turi kalbėti su visuomene jautriai, viską apgalvodamas, nes „bet koks ištartas žodis atsilieps aidu“.
„Yra charakterio, nuovargio dalykai, kurie yra labai svarbūs politikoje. Ne visada gali būti ant pakilimo, energingas. Todėl mes turime ir tai suprasti. Bet vis dėlto politikas yra politikas ir, suvokdamas save kaip pažeidžiamą, pavargstantį, intensyviai komunikuojantį su žiniasklaidos atstovais ir per juos su visuomene, turi laikyti liežuvį už dantų ir labai atsargiai kalbėti.
Jautriai kalbėti, suvokdamas, kad bet koks ištartas žodis atsilieps aidu“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad, kai politikai pykstasi tarpusavyje, visuomenė yra tik žiūrovas, bet, kai politikas pradeda provokuoti pačią visuomenę, jie tur suvokti tokios provokacijos pasekmes.
Savo ruožtu V.Dumbliauskas nesutiko, kad I.Šimonytės retorika – nuovargio požymis. Problema, anot jo, slypi visai kitur.
„Aš manyčiau, kad čia – ne nuovargis. Atsakymas glūdi kitur. Aš stebiu Šimonytę nuo pat jos atsiradimo viešojoje erdvėje, nuo pat politinės karjeros pradžios. Ji – tikrai neeilinio proto žmogus. Man patinka jos ironija ir tai, kad jai patinka „Šveiko nuotykiai“. Manau, visi skaitėme tą knygą jaunystėje, o ji ir dabar dar pripažįsta, kad paskaito.
Aš manau, kad Šimonytė yra ne politikė. Čia yra problema. Šiuolaikinėje demokratinėje politikoje yra keli veikėjai – politikai, biurokratai ir ekspertai. Šia prasme Šimonytė yra puiki ekspertė. Ji galėtų būti puikia Lietuvos banko pirmininke, gal ir bus ja. Ji gali būti biurokrate, gali būti labai gera valdininke, tačiau politiko profesija reikalauja šiek tiek kitokių savybių.
Politikas vis dėlto yra žodžio meistras, jis turi įtikinėti, jis turi būti oratorius, o biurokratas – rutinos procedūrų specialistas. Nėra tų politiko duomenų ir Šimonytė elgiasi kaip ekspertė. Ji pasakė kaip ekspertė. Eksperto požiūriu galima taip pasakyti – ekonomisto ar energetikos eksperto. Politikas taip negali kalbėti“, – akcentavo politologas.
V.Dumbliauskas davė pavyzdį, kad I.Šimonytė „nemoka suokti taip, kaip suokia Blinkevičiūtė“, o toks „suokimas“ esą ir yra tikro politiko bruožas.
„Jeigu politikas nesupranta, kad reikia komunikaciškai žaisti su piliečiais, tada jis yra pasmerktas. Jo politinė ateitis tampa labai abejotina“, – įsitikinęs ekspertas.
Mano, kad pasitrauks iš politikos
Profesorius L.Bielinis sutiko, kad mokėjiimas tinkamai komunikuoti – svarbiausia politiko savybė.
„Šimonytė, demonstruodama savo ekonomines žinias, kartais išties nesugeba suvokti, kad ne tik žinių transliavimas yra svarbu, ne tik sprendimų priėmimas, bet ir to pateikimas visuomenei. Tam reikalingas gebėjimas pajusti visuomemėje vykstančius emocijų pokyčius, skonius, baimes. Į tai reikia labai jautriai reaguoti.
Tuo tarpu Šimonytė iš tikrųjų savotiškai distancijuojasi nuo to. Tai, ko gero, iš tiesų yra politinės patirties neturėjimas“, – aiškino jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad I.Šimonytė – pakankamai tiesmukiškas žmogus, ir, nors ši savybė yra privalumas jai, kaip asmeniui, ji trukdo jai, kaip politikei.
„Politikui svarbu labai lengvai ir aiškiai kalbėti, amortizuoti problemas, kurios įvyksta. Net jeigu tai yra ir tavo kaltė, net jeigu visuomenė iš tikrųjų padarė neapgalvotą veiksmą, nesvarbu, politikas turi taip pateikti, kad visuomenė suvoktų, jog tą veiksmą kartu išspręsime“, – tvirtino L.Bielinis.
V.Dumbliauskas pasidalijo prognoze, kad I.Šimonytė, jo manymu, ne tik nesieks konservatorių partijos pirmininkės posto, bet apskritai po šios kadencijos trauksis iš politikos.
„Kad ji yra pavargusi nuo politikos, ji tikrai yra prasitarusi. Kažką užsminė apie sveikatos problemas. Nieko nuostabaus, tokia įtampa, nepavydėkime jai tokio posto.
Manyčiau, visiškai įmanoma, kad ji atsisakys toliau dalyvauti politikoje ir netgi neis į Seimą“, – apibendrino politologas.
