Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė ir Rytų Europos studijų centro analitikas Adamas Roževič.
Ar pavyks rasti sutarimą?
Paklaustas, ar tikslingas būtų vizų draudimas Rusijos piliečiams, jei jį taikytų ne visos ES šalys, Rytų Europos studijų centro analitikas A.Roževič svarstė, jog šiuo metu būtų sudėtinga tikėtis, kad toks draudimas galėtų būti priimtas visos Bendrijos mastu.
„Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Estija, vienašališkai nusprendė neįleisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Visos trys Baltijos valstybės nuo pat pirmųjų karo dienų labai stipriai apribojo savų nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet Estija žengia vienu žingsniu pirmyn. <...> Bet vis tiek tai didesnės problemos neišsprendžia, kadangi galima bus patekti per kitas valstybes“, – aiškino ekspertas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų galvoti apie tai, ar visos valstybės, kurios turi fizinę sieną su Rusija, galėtų priimti tokį sprendimą.
„Jei būtų priimtas toks sprendimas tarp Suomijos, Baltijos valstybių, Lenkijos, tada galbūt būtų jaučiamas kažkoks efektas, bet šiuo metu matant ir Vokietijos poziciją, ir kai kurių kitų valstybių pietiniame ES flange, mažai tikėtina, kad bus pasiektas labai konkretus konsensusas, kuris galėtų nors kažkiek apriboti Rusijos piliečių patekimą į ES“, – kalbėjo A.Roževič.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė D.Jakniūnaitė pridūrė, jog Lietuvos nuoseklumas sankcijų klausimu yra akivaizdus, tačiau tam tikrų klausimų kelia ta pati Estija bei Suomija, kuri taip pat pritaria, kad rusams reikėtų neleisti keliauti Europoje.
„Suomija, kuri dabar skelbiasi drausianti atvykti, nuo kovo mėnesio labai daug vizų išdavė būtent Rusijos piliečiams, ir tas antplūdis iš Rusijos atvykusių žmonių labai smarkiai jaučiasi Suomijoje. Tai klausimas, kodėl jie tada taip darė.
Sakyčiau, viena ryškiausių priežasčių, kodėl mes dabar kalbame apie tai, yra Ukrainos prezidento Zelenskio įtaka. Jis paragino uždrausti Rusijos piliečiams atvykti į ES, paskatindamas mus diskutuoti. Tai mes, toks kolektyvinis ES objektas, labai ryžtingai pradėjome tai daryti. Kartu yra svarbus estų sprendimas, kuris įvyko tą pačią dieną, bet, kita vertus, kodėl dabar Estija nusprendė taip padaryti, yra didžiulis klausimas.
Tokie kritiškesni arba ciniškesni komentatoriai aiškiai pastebi, kad ir Estijoje ir Latvijoje artėja rinkimai, ir tokie pareiškimai labai panašėja į viešųjų ryšių žaidimą, akcijas, nei iš tikrųjų tai yra noras spręsti kažkokią problemą, kuri tiesiogiai būtų susijusi su karu Ukrainoje ir Putino režimo priemonių sustabdymo“, – aiškino VU TSPMI politologė.
Perversmo Rusijoje nesukeltų
Ar draudimas atvykti į ES galėtų paskatinti rusus sukilti prieš savo valdžią? Pasak A.Roževič, naivu galvoti, kad priimant bet kokį naują ES sankcijų paketą Rusijoje sulauksime perversmo.
„Mano prielaida būtų tokia: jei būtų priimtas toks sprendimas ir matytume, kad visi Rusijos piliečiai negalėtų atvykti į Europą turistinėms kelionėms, tai galbūt sukurtų dar vieną papildomą iš daugelio spaudimo taškų režimui, galbūt būtų pradėta mąstyti, kad tai yra būtent karo pasekmė.
Šiandien priimtos sankcijos veikia, jos stipriai muša per Rusijos ekonomiką, per Rusijos piliečių gerbūvį, bet vis dar mes nematome po vasario 24 dienos jokios didesnės protestų bangos, kurios tikrai turėtų kažkokį mobilizacinį efektą, pasiųstų Kremliui žinutę, kad Putinas nėra saugus, kad visgi Rusijos tauta nepalaiko karo.
Matome visiškai atvirkštinius dalykus. Galima tikėtis, kad Rusijoje yra žmonių, kurie nepritaria karui, kurie tyliai protestuoja, nes represijų banga ten yra tikrai labai didžiulė, baisu išeiti į gatvę ir protestuoti <...>. Manau, galbūt galima būtų tikėtis kažkokios reakcijos, bet tai tikrai neprivestų prie jokio perversmo“, – komentavo Rytų Europos studijų centro analitikas.
Tam pritarė ir VU TSPMI profesorė D.Jakniūnaitė, kuri pasigedo logikos teiginiuose, kad draudimas keliauti Europoje rusus paskatintų sukilti.
„Jeigu mes manome, kad visi gyventojai yra palaikantys režimą, ir dėl to mes uždrausime jiems vykti į ES, iš to kylantis argumentas, kad dėl to jie nuverstų režimą, yra absurdiškas. Jeigu mes darome prielaidą, kad visi palaiko, kodėl tokia bausmė turėtų nukreipti juos prieš, o ne sustiprinti palaikymą valdžiai?“, – retoriškai klausė ji.
Pasigirsta ir tokių kalbų, jog po tiek mėnesių karo Vakarai vis dar nesugeba nubausti artimiausios V.Putino aplinkos ir jį supančių oligarchų, tačiau A.Roževič tvirtino, jog reikėtų suprasti tokios situacijos sudėtingumą. Jis pabrėžia ir tai, kad oligarchai tikrai nėra pagrindinis ramstis, ant kurio laikosi V.Putino galia ir valdžia.
„Kalba neina apie vieną žmogų ar vieną oligarchą, bet visus valdomus turtus ir įmones, o tai dažniausiai yra didžiuliai tinklai, kurie specialiai yra sukurti taip, kad sankcijos juos paliestų kuo mažiau.
Įmonės specialiai registruojamos sunkiau pasiekiamose teritorijose, pavyzdžiui, Monake. Tiesiog neegzistuoja teisinės bazės, kad paimtume ir viską iš karto sankcionuotume. Bet kartu reikėtų pripažinti, kad ES, JAV, kitos valstybės tikrai padarė labai didelę pažangą lyginant su 2014 metų sankcijomis – tada galime prisiminti, kad sankcijos buvo priimtos tik keletą mėnesių po Krymo okupacijos, nes net nebuvo sukurti jokie mechanizmai.
Šį kartą mes žinojome, kad tas karas greičiausiai įvyks, matėme žvalgybos duomenis, tiek JAV, tiek ES jau spėjo sukurti visus būtiniausius veiksmus, sukūrė specialias darbo grupes, kurios tiesiog medžioja oligarchų turtą, jų įmones, ir bando kuo labiau susiaurinti tą visą tinklą. Bet kita pusė irgi nesėdi rankų sudėjusi“, – teigė specialistas.
Politologė D.Jakniūnaitė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog rusai tokio pobūdžio sankcijas apeiti tikrai galėtų, todėl garsiau reikėtų kelti kiek kitokius klausimus.
„Labai daug turtingų Rusijos žmonių turi Kipro, Bulgarijos pilietybes, tai apeiti sankcijas galimybių tikrai yra. <...>
Didžiausia problema yra pats klausimas, kurį mes keliame, nes, man atrodo, jis nukreipia mūsų dėmesį nuo svarbesnių priemonių, apie kurias galime kalbėti – tas pats sankcijų apėjimas, mechanizmas ir skylės, dujų eksportas arba importas iš Rusijos, kas yra svarbus klausimas ir kuris turės atsirasti. Man atrodo, šitas klausimas yra toks noras parodyti, kad mums rūpi, kad domimės, bet iš tikrųjų nemanau, kad tai yra ta priemonė.
Mūsų pirmas klausimas turėtų būti kaip sustabdyti karą Ukrainoje, kaip padaryti taip, kad ukrainiečiai atgautų savo teritorijos vientisumą ir galėtų pradėti atkurdinėti savo valstybę, o tada jau rūpintis, kaip tą režimą nuversti ar laukti, kol tą padarys patys Rusijos žmonės“, – tvirtino politologė.
