Taip beveik prieš du dešimtmečius kalbėjo A.Zuokas, kai, pasitelkęs istorines paraleles, mėgino pateisinti daugelį nustebinusį savo pabėgimą į Lenkiją.
Tuo metu Vilniaus meru buvęs politikas į kaimyninę šalį skubiai pasitraukė sulaukęs neoficialaus perspėjimo, kad gali būti sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų.
Pastarieji tada užgriuvo pagrindinių šalies partijų būstines. Kratos buvo atliekamos ne tik A.Zuoko vadovaujamoje Liberalų ir centro sąjungoje, pareigūnų sulaukė ir laikinai prezidento pareigas ėjusio A.Paulausko vadovauta Naujoji sąjunga.
Agentai beldėsi ir į socialdemokratų bei konservatorių būstines, bet daugiausiai teisėsaugos dėmesio 2004 metų vasarą kliuvo pagrindiniams prezidento V.Adamkaus rinkimų kampanijos rėmėjams.
Triukšminga teisėsaugos operacija vyko prezidento rinkimų išvakarėse. Todėl pareigūnų vizito sulaukę politikai neabejojo, kad tai politinė akcija, pirmiausia nukreipta prieš V.Adamkų.
Pastarajam aktyviai talkinęs A.Zuokas tada svarstė, kad teisėsaugos rankomis norėta mesti šešėlį – esą su K.Prunskiene varžęsis V.Adamkus yra remiamas korumpuoto elito.
Nepaisant buvusių įvairių nuogąstavimų, V.Adamkus antrą kartą buvo išrinktas valstybės vadovu. Liberalcentristams irgi šiaip taip pavyko išsilaižyti žaizdas, nors jos kraujavo – pasipiktinęs A.Zuoko pabėgimu į Lenkiją, iš partijos vadovybės tada pasitraukė E.Gentvilas.
Buvęs europarlamentaras reikalavo, kad jo pavyzdžiu pasektų ir A.Zuokas, bet išversti Vilniaus mero iš partijos pirmininko kėdės jam nepavyko.
Kai kurie partijos bičiuliai E.Gentvilą netgi apkaltino talkinus prieš Liberalų ir centro sąjungą neva veikiantiems išorės priešams, intensyvios jų paieškos prasidėjo ir partijos viduje.
Nuožmios rietenos šioje partijoje po teisėsaugos akcijų tęsėsi iki pat Seimo rinkimų, į kuriuos liberalcentristus tada vedė nebe A.Zuokas, o P.Auštrevičius.
Nežinia, kaip A.Zuokui ir jo bendražygiams būtų susiklostę šie rinkimai, jei ne teisėsaugos veiksmai.
Bet Lietuvoje jau tampa tradicija, kad beveik prieš kiekvienus rinkimus STT pradeda savo medžioklę, nesvarbu, kas tuo metu yra valdžioje.
Tiesa, šiai tarnybai tuo metu vadovavęs ir iš K.Prunskienės pagyrimų sulaukdavęs V.Junokas stebėjosi politikų nepasitenkinimu.
Prokurorai irgi svarstė, kad politikai panikuos ir kibs bet kuriuo atveju: ar kratos būtų prieš rinkimus, ar po jų.
Panašių kalbų buvo girdėti ir 2016 metų pavasarį kilus dar vienam politinės korupcijos skandalui, kuris ypač ryškiai perdažė šalies politinį žemėlapį.
Jis ypač skausmingas tapo Liberalų sąjūdžiui ir jo lyderiui E.Masiuliui, kuriam jau netgi matuota premjero kėdė. Bet po įtarimų dėl kyšio ypač perspektyviu laikytas politikas buvo priverstas sėsti į teisiamųjų kėdę.
Užtat iš buvusio populiaraus politiko šešėlio pavyko išlįsti kitiems.
Tiesa, turbūt ne visai tiems, kuriems šalies politinę padangę drebinęs skandalas galbūt turėjo atverti valdžios vartus.
Vis dėlto procesas dar nėra pasibaigęs ir niekada negali žinoti, kada ir ką gali pasivyti nauji nemalonumai, kaip tai ką tik nutiko A.Zuokui. Jam vos spėjus prasižioti apie planus vėl siekti mero posto, į jį iš karto susmigo rinkimų prievaizdų ašmenys.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę pranešė baigusi prieš dvejus metus pradėtą tyrimą dėl 2019 metais vykusių savivaldos rinkimų kampanijos metu galimai padarytų pažeidimų.
Kol kas komisijos išvadų projektas dar nėra viešas, bet jau gana plačiai aptarinėjamas: esą A.Zuokas ir buvusi jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) galėjo nuslėpti rinkimų kampanijos išlaidas ir jos rėmėjus.
Beje, atrodo, kad A.Zuoko ir buvusios jo partijos rinkimų vajaus tikras ar tariamas paslaptis tyrėjams padėjo įminti ne tik kruopščiai išanalizuota šūsnis dokumentų, bet ir ant kelio juos užvedusi buvusi mero sutuoktinė.
Galima suprasti A.Zuokienės norą suvesti sąskaitas su ją palikusiu buvusiu mylimuoju. Bet buvęs meras turbūt pagrįstai klausia, kodėl tiktai dabar į tai įsitraukė rinkimų prievaizdai.
Ar toks priekabumas nepadės Vytauto Didžiojo mūšių taktiką išnagrinėjusiam politikui ir šįkart sugrįžti nugalėtoju?
Kaip rodo kai kurių politikų patirtis, rinkėjai yra linkę rodyti palankumą aukoms. Būtų keista, jei po visų jam mestų naujų kaltinimų A.Zuokas nemėgintų įsijausti į tokį vaidmenį.
Neatmestina, kad į politiką gali pabandyti sugrįžti ir palankaus teismo sprendimo pavasarį sulaukęs E.Masiulis, 2019 metais jau mėginęs tapti Klaipėdos meru, tiesa, nesėkmingai.
Vis dar nežinia, kaip elgsis ir Kauno meras V.Matijošaitis, kurį į kampą spaudžia ir buvusiam politiniam bendražygiui V.Šiliauskui pareikšti įtarimai dėl rekordinio kyšio, ir užklupusios bėdos dėl verslo Rusijoje.
Į Kauno mero skvernus įsikibo ir skirtingoms partijoms priklausantys Seimo nariai, užkūrę dar vieną parlamentinį tyrimą.
Bet Seime dar pavasarį entuziastingai pradėta ir dabar sulėtėjusi korupcijos apraiškų Kauno savivaldybėje paieška V.Matijošaičiui gali tapti spąstais, o galbūt – dovana.
