Politikos analitikas Marius Laurinavičius „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo, jog tos Europos šalys, kurios tokiai iniciatyvai galiausiai nepritars, ir pačios gali susidurti su nemenkais sunkumais.
Ar Europa galėtų susitarti?
Jeigu Europos Sąjunga (ES) visgi nesutartų dėl turistinių vizų rusams draudimo, Lietuvos pareigūnai siūlytų regiono lygiu užkirsti kelią rusų turistams patekti į aplinkines šalis. Paklaustas, kokią įtaką padarytų toks sprendimas, M.Laurinavičius tvirtino, jog pirmiausia tai yra gesto parodymas bei politinės valios išraiška, kuri šio karo kontekste jau pati yra savaime svarbi.
Tačiau, politikos analitiko manymu, tai vis tiek neužkirstų kelio turistams iš Rusijos atvykti net ir į Lietuvos teritoriją.
„Jeigu jie gautų vizą kažkur kitur, niekas fiziškai to nesukontroliuotų. Tai mažų mažiausiai apsunkintų tų šalių, kurios ir toliau nori išdavinėti tas vizas, situaciją, nes, kuo daugiau prie tų tokių nenorinčių šalių prisijungtų, tuo sunkiau būtų aptarnauti toms šalims, kurios nenori prisijungti prie to vizų draudimo dėl įvairių priežasčių.
Paprastai pasakysiu: kuo daugiau šalių prisijungtų prie tų, kurios neišdavinėja vizų, tuo ilgesnės eilės nusidriektų prie Vokietijos, kitų ambasadų tas vizas gauti. Iš vienos pusės, kas nors galėtų sakyti, kad Vokietija tiesiog gaus dar daugiau pajamų, bet iš kitos pusės, reikia suprasti, kad tai yra išteklių klausimas. Jeigu smarkiai padidėtų vizų prašytojų skaičius būtent tose ambasadose, nes kitos neišduoda, tai jau būtų pakankamai didelė problema“, – aiškino M.Laurinavičius.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė yra priminusi, jog, kai Europos Sąjunga sprendė, ar uždaryti Europos erdvę Rusijai, bendras ir vieningas sutarimas taip pat nebuvo pasiektas. Tačiau šį sprendimą priėmus vienai, antrai, o vėliau – ir daugiau valstybių, galiausiai ir pati ES apsisprendė vieningai.
Paprašytas pasvarstyti, ar galėtų toks scenarijus susiklostyti ir dėl vizų rusams, pašnekovas pritarė, kad kai kuriems sprendimams įtaką neretai gali padaryti ir stiprus visuomenės spaudimas.
„Visgi tame karo kontekste vyksta ir įvairūs, tikrai ne karas tarp partnerių, bet mūšiai dėl vertybių, dėl pasirinkimų, kurie tik taip ir gali būti laimimi. Jeigu niekas to nepradės, jeigu niekas tų klausimų nekels, tai niekas nepajudės.
Jei tie klausimai bus pradėti kelti, ir jeigu ne tik bus keliami, bet dar ir imamasi kažkokių veiksmų, net jeigu ir ne visos ES lygiu, bet tik regiono valstybių lygiu, tai jau yra labai didelis žingsnis į priekį. Taip, tikėtina, kad ir dėl įvairių priežasčių, ir savo visuomenės spaudimo.
Kalbėkime apie tą pačią Vokietiją, kuri labai garsiai nepritaria – mes girdime, kad dabartinei Scholzo politikai nepritaria absoliuti dauguma Vokietijos žmonių. <...> Visuomenės spaudimas šioje situacijoje irgi yra pakankamai rimtas argumentas ir įrankis, prie kurio prisidėtų ir tiesiog veiksmai tam tikra linkme“, – svarstė specialistas.
Įvertino ir pateiktą versiją dėl D.Duginos žūties
Nors per karo Ukrainoje pusmetį jau ne kartą pasirodė informacijos apie rastus negyvus Rusijos oligarchus, nei vienas iš tokių atvejų nesukėlė tokio didelio dėmesio ir atgarsio, kaip nacionalistinių pažiūrų filosofo Aleksandro Dugino dukros Darjos nužudymas.
Pats M.Laurinavičius jau pirmąją dieną po šio įvykio teigė, jog tai yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbas, o to įrodymai – akivaizdūs.
„Mano išvada tuo metu buvo grindžiama tuo, kad tai yra visiškas Rusijos specialiųjų tarnybų braižas, ir būtent Rusijai tas nužudymas yra naudingas. Tokia buvo pirminė reakcija – ji pasirodė, mano įsitikinimu, visiškai teisinga, o dabar mes turime žymiai daugiau argumentų. Tai, ką pirmadienį paskelbė Rusijos FSB, yra ne tik pasaka suaugusiems, tai yra net kažkas daugiau.
Galbūt tai jie daro ir specialiai, siųsdami tam tikrus ženklus, bet dabar mes galime daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad FSB net nebandė tirti šio nusikaltimo, ir vietoje to, kad bandytų, pateikė visuomenei visiškai neįtikinamą legendą, kuri yra visiška nesąmonė.
Galiu išvardinti porą dalykų – jie teigia, kad teroro aktą surengė moteris su mažamete dukra. Bet kas, kas bent kiek domisi tokiais dalykais, jums pasakys, kad tokiam teroro aktui Rusijoje surengti reikalinga mažų mažiausiai 7–8, greičiausiai – keliolika, o kai kas teigia, kad tam reikėtų Rusijoje net kelių dešimčių žmonių. Jie teigia, kad tai surengė viena moteris su mažamečiu vaiku, kuris dar ir buvo to teroro akto vietoje, padedant bombą. Tai yra visiška nesąmonė“, – vertino M.Laurinavičius.
Dar vienas argumentas, rodantis, kad D.Duginą nužudė Rusijos atstovai, yra tvirtinimas, kad ją sekė tik vienas automobilis.
„Čia jau net nereikia kalbėti apie profesionalus – jeigu ką nors seka vienu automobiliu, tą žmonės žino mažų mažiausiai iš filmų ar populiariosios literatūros. Sekti vienu automobiliu yra iš esmės savižudybė ir bet kokios operacijos sužlugdymas.
Ten yra ir daugiau tokių keistų detalių, kurios, aišku, skirtos visuomenės nuomonės formavimui, bet irgi neturi nieko bendro su realybe. Dabar galime daryti išvadą, kad FSB net nebandė tirti, pateikė kažkokią legendą. Jeigu tai būtų ne pačios FSB darbas, su tokiu pareiškimu mažų mažiausiai FSB vadovo šiuo metu nebeturėtų būti jo poste, nes jeigu tai yra realus teroro aktas, o ne pačios FSB suorganizuotas ir užsakytas, tai reikštų, kad nesaugus Rusijoje tapo beveik bet kas.
Aišku, tai ne apie Putiną, nes jo saugumo situacijos tai niekaip nekeičia. Praktiškai labai sunkiai įmanoma net įsivaizduoti kažkokį pasikėsinimą į Putiną, žinant, kaip jį saugo, bet visi kiti būtų visiškai nesaugūs“, – aiškino ekspertas.
Rugpjūčio 24-ąją Ukraina švenčia savo nepriklausomybės dieną – JAV ambasada Kijeve tuo metu pareiškė, kad Rusija planuoja intensyviau atakuoti Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir vyriausybinius pastatus, taip pat paragino savo šalies piliečius palikti Ukrainą, jei tik tai yra įmanoma.
Paklaustas, ar tai blogas ženklas, M.Laurinavičius jį įvertino kaip grėsmingą.
„Reikia tikėtis, kad niekas neišsipildys, bet jeigu JAV tokius dalykus skelbia, reiškia, tai yra paremta jų žvalgybos informacija. Mes ypač šio karo akivaizdoje iš esmės neturime pagrindo abejoti amerikiečių žvalgybos galimybėmis gauti visiškai patikimą ir iki detalių tikslią informaciją.
Tai reiškia, kad, deja, amerikiečių žvalgyba turi kažkokios labai rimtos informacijos, kuri leidžia teigti, kad ta grėsmė yra labai reali. Karo fronte, ko gero, situacija tikrai nepasikeis, bet tai yra reali grėsmė civiliams gyventojams“, – vertino politikos analitikas.
