Apie tai parlamentarė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Tikisi vienybės
L.L.Andrikienė kartu su kitų šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais pasirašė bendrą pareiškimą dėl karo Ukrainoje. Seimo narės teigimu, jis parodo aiškią ir bendrą poziciją paties karo ir turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams klausimu.
„Bendrą pareiškimą mes pasirašėme su Lietuvos, Latvijos, Estijos kolegomis, prie mūsų prisijungė Lenkijos parlamento abiejų rūmų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, Čekijos parlamento rūmų abiejų rūmų komitetų pirmininkai, Suomijos ir Danijos užsienio reikalų komitetų pirmininkai.
Pagrindinė priežastis buvo dar kartą išreikšti paramą Ukrainai ir taip pat išreikšti mūsų poziciją dėl turistinių vizų, apskirtai vizų išdavimo ir galimybės naudotis Šengeno vizomis Rusijos Federacijos piliečiams. Mūsų pozicija yra nedviprasmiška, ji yra tvirta – Ukrainą užpuolusi Rusijos Federacija, jos piliečiai neturėtų galėti naudotis net ir anksčiau išduotomis Šengeno vizomis turizmo tikslais.
Galėčiau pateikti labai paprastą pavyzdį – kai fašistinė Vokietija užpuolė kitas Europos valstybes, sunkiai kas nors galėjo įsivaizduoti, kad Adolfo Hitlerio artimiausia aplinka būtų tuo metu ilsėjusis prancūzų Rivjeroje ar kitose gražiose Europos vietose. Taip neturėtų būti ir dabar“, – pažymėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovė.
Paklausta, ar visgi Europa galėtų susivienyti šiuo klausimu ir uždrausti Rusijos piliečiams lankytis Europos Sąjungos šalyse, L.L.Andrikienė svarstė, kad rezultatų šioje situacijoje gali duoti tik nuoseklus darbas.
„Viltis yra, bet neabejotinai tai, kas gali duoti rezultatą, yra tiesiog darbas. Kadangi esame keturių ES valstybių narių, parlamentų, URK delegacijos, mes esame nusiteikę mobilizuoti ir kitus mūsų draugus, bendraminčius ir siekti to rezultato.
Galbūt mums nepavyks pasiekti maksimumo, bet bent didelį žingsnį į priekį ta kryptimi turėtume padaryti“, – aiškino konservatorė.
Lankosi ir Bučoje
Į Ukrainą pati L.L.Andrikienė atvyko ketvirtadienį, anksti ryte.
„Pirmoji diena buvo skirta susitikimams sostinėje Kijeve. Ukrainos parlamente susitikome su savo URK kolegomis, jo pirmininku, susitikome su nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovu, su Rados pirmininko pavaduotoju, ir vėliau turėjome labai svarbių ir įdomių susitikimų prezidento ofise“, – vardijo Seimo narė.
Penktadienį, pasak jos, šalių delegacijos paskyrė kelionėms po nuniokotas Ukrainos vietoves – politikė apsilankė ir Bučoje.
„Jau pabuvojome Borodiankoje, kur Lietuva ėmėsi atstatyti sugriautą mokyklą per Rusijos Federacijos atakas pačioje karo pradžioje, o šiuo metu esu Bučoje, kurios vardas visame pasaulyje jau sako labai daug. Čia žuvo daugiau nei 400 civilių.
Dar keliausime į Irpinę, ir labai pozityviai ukrainiečiai priima žinią, kad Lietuva jau kitą mėnesį pradės realizuoti projektus ir vienoje vietoje atstatys vaikų darželį, kitur – mokyklą, dar kitur – laikiną namelių stovyklą žmonėms, kurie liko be pastogės. Taip pat atstatys tiltą, kuris sujungs Kijevo regioną su Sumais“, – aiškino L.L.Andrikienė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė teigė, kad ukrainiečiai apie Lietuvą kalba itin gražiai – pasak parlamentarės, Ukrainos žmonės nuolat jaučia lietuvių solidarumą.
„Girdžiu daug padėkos žodžių, daug pozityvo dėl mūsų solidarumo, kuris buvo reiškiamas dar iki karo pradžios. Kalbamės, kaip su broliais“, – tvirtino Seimo narė.
Patys ukrainiečiai, pasak jos, daro „viską, ką tik gali“, kad kuo greičiau atstatytų Rusijos kariuomenės nuniokotas teritorijas ir žmonės galėtų grįžti į savo namus.
„Mūsų ambasadorius Valdemaras Sarapinas matė Bučą iš karto po atakos, ir mato, kaip Buča ir Borodianka atrodo dabar – išvalytos gatvės, jie stengiasi patys padaryti ką tik galima, kad žmonės sugrįžtų į normalų gyvenimą kuo greičiau. Bet kai girdi skaičius, kad Borodiankoje gyveno 14 tūkstančių žmonių, o po atakos liko pusantro tūkstančio, tas vaizdas sugriautų namų, be langų, galima suprasti, kad artėja žiema ir tuose namuose dar nebus galima gyventi.
Toks dvigubas jausmas – matome ukrainiečius, kurie visomis išgalėmis daro tai, ką gali, ne tik tam, kad atremtų agresorių, bet ir tam, kad grįžtų į normalų gyvenimą kiek įmanoma greičiau“, – tvirtino L.L.Andrikienė.
