Minint kovos prieš branduoliniais bandymais dieną rugpjūčio 29-ąją Kaune atidaryta paroda, kuri atskleidžia tokių bandymų baisumą bei pasekmes.
„Daugiau kaip 1,5 mln. žmonių lig šiol jaučia branduolinių bandymų pasekmes, kurios pasireiškia sunkiomis ligomis, apsigimimais. Pasekmes jaus dar ne viena gyventojų karta“, – kalbėjo Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Viktoras Temirbayevas.
„Šiemet ši diena ypatingai svarbi, nes Rusija nuolat gąsdina branduolinio ginklo panaudojimu“, – pridūrė Kazachstano garbės konsulas Kauno regione Albertas Milinis.
Sovietai Semipalatinsko poligone atliko 456 bandymus, kurių metu kenksmingomis medžiagomis buvo užterštas tiek oras, tiek gruntas.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Kazachstanas atsisakė turėto branduolinio arsenalo, o 1991 metų rugpjūčio 29-ąją tuometinis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasirašė įsaką, kuriuo nuspręsta poligoną uždaryti.
Vėliau šios šalies valdžia prisidėjo prie daugybės tarptautinių projektų ir programų, siekiant sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę.
Kazachstano ambasadorius Lietuvoje V.Temirbayevas papasakojo, kad nutraukus branduolinius bandymus Semipalantinsko poligone reikėjo atlikti kelis svarbius uždavinius.
Pirmiausia – išardyti ir nukenksminti visą jame buvusią infrastruktūrą.
„Visi statiniai bei gruntas buvo užteršti radiacija, todėl reikėjo sumažinti spinduliuotės lygį. Svarbiausi darbai užbaigti, tačiau jie vyksta lig šiol“, – pasakojo V.Temirbayevas.
Bandymų erdvė apėmė apie 18 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, ji driekiasi už 800 kilometrų į šiaurę nuo Almatos.
„Kita vertus, šis poligonas – tai unikali erdvė mokslininkų tyrimams, kuriais galima įvertinti branduolinių sprogimų poveikį aplinkai. Tokių vietų pasaulyje nėra daug“, – mano ambasadorius.
