„Šiuo metu pabėgėlių priėmimo centras yra ta koordinuojanti institucija, kuri rūpinsis, kad jeigu pajudėtų daugiau žmonių, atšaltų oras ir tikrai reikėtų kažkokios šiltesnės, saugesnės pastogės didesniam kiekiui žmonių“, – LRT radijui teigė M. Navickienė.
Visgi, anot jos, į Lietuvą pradėjus plūsti didesniems pabėgėlių srautams iš Ukrainos, tokių pačių gerų sąlygų, kokios buvo sukurtos atvykusiems iki šiol, nebepavyks suteikti.
„Žmonės gyveno pas fizinius asmenis, galėjome apgyvendinti žmones arčiau darbo vietų, arčiau švietimo įstaigų, tai tiek, kiek yra karo pabėgėlių šiuo metu Lietuvoje, jie yra apgyvendinti, mano įsitikinimu, tikrai pakankamai kokybiškai. Tai dabartinis etapas, jeigu būtų didesnis atvažiavimas pabėgėlių rudenį, jau būtų mažiau patogiosiose apgyvendinimo vietose tokiose kaip mokyklos, nenaudojamos gydymo įstaigos“, – paaiškino ji.
M. Navickienė teigia, kad tokiose įstaigose būtų galima apgyvendinti dar apie 25 tūkst. karo pabėgėlių.
„Šiuo metu inventorizuojame, vykstame po savivaldybes, žiūrime, kad tie pastatai būtų šildomi, žiūrime, kiek turime tokių papildomų priemonių kaip lovos, pledai, kad būtume pasiruošę, jeigu prireiktų. Tačiau tai nebūtų labai patogus apgyvendinimas, tai jau būtų šilta pastogė, šilta lova, šiltas maistas, kuriais galėtume pasirūpinti, jeigu atvyktų didesnis kiekis žmonių būtent žiemoti į Lietuvą“, – sakė M. Navickienė.
„Tai tikiu, kad susitelkę padėti žmonėms galėtume, tačiau, ar tai galėtume vadinti kokybiška integracija, turbūt ne, labiau trumpalaikiu tokiu prieglobsčiu, kada žmonėms reikės prisiglausti“, – taip pat pažymėjo ji.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad dėl Ukrainoje suniokotos šildymo, vandentiekio ir elektros sistemos šaltuoju laikotarpiu gali ženkliai išaugti į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautas.
