Patys užsidarykite langus. Tokį viešosios įstaigos Islamo kultūros ir švietimo centro vadovo Aleksandro Begansko patarimą išgirdo Smolensko gatvės gyventojai.
Į centrą tikintieji kiekvienam musulmonui privalomos sukalbėti maldos – namazo – susirenka ir paryčiais.
Tarkim, paskutinę rugpjūčio dieną apeigos prasidėjo 4 val. 46 min., 6 val. 16 min. Į naktinį namazą tą dieną Vilniuje gyvenantys musulmonai rinkosi 21 val. 42 min.
Negana to, melsdamiesi jie ne tik atverdavo langus, bet ir dar neseniai naudojo garsiakalbį.
Tik įsikišus policijos pareigūnams maldų garsai pritilo ir kaimynai atsiduso lengviau.
Ne kartą prašė pagalbos
Smolensko gatvėje gyvenanti moteris pasakojo, kad per karščius Islamo kultūros ir švietimo centro langai nuolat buvo atidaryti.
Kiekvieną dieną maldų laikas keliomis minutėmis keitėsi, bet vasaros viduryje triukšmas sklido ir per patį įmygį.
Iš tiesų liepą musulmonai į fadžro maldą šiame centre rinkdavosi ir pusę keturių nakties.
„Kai meldžiasi dieną, man tikrai netrukdo, bet naktį yra ramybės metas, numatytas įstatymuose, taisyklėse“, – sakė vilnietė. Tai ji ne kartą mėgino paaiškinti pačiam A.Beganskui, bet niekas nepasikeitė.
Islamo kultūros ir švietimo centro kaimynystėje gyvenanti moteris tris kartus kvietė policiją, bet maldų garsai pro atvirus langus ir toliau sklido.
Jai susidarė įspūdis, kad centro vadovas nesupranta problemos, siūlydamas gyventojams užsidaryti visus langus.
Pagelbėtų kondicionierius
Kita Smolensko gatvės gyventoja Justina minėjo, jog renkami parašai po prašymu, kad Islamo kultūros ir švietimo centras įsirengtų kondicionierių ar kitą vėsinimo sistemą ir karštomis dienomis melstųsi patalpose, kurių langai būtų uždaryti.
„Karštų dienų vasaromis vis daugėja, vėsinimo sistemai reikia ne tiek jau daug investicijų. Gal pagaliau maldininkams reikėtų apie tai pagalvoti?“ – klausė Justina.
Jai keistas atrodo nenoras įsiklausyti į kaimynų problemas: „Pasakymas, kad gatve važiuojantys automobiliai arba garsiai kalbantys praeiviai taip pat kelia triukšmą, – ne pasiteisinimas.“
Sunku užmigdyti vaikus
Mato buto langai – kaip tik į Islamo kultūros ir švietimo centrą. Vilnietis pripažino, jog ne kartą girdėjo maldas ir vėlyvu metu:
„Dieną man tai nekelia jokių problemų, bet naktį turėtų būti visiems vienodos taisyklės.“
Anot Mato, skundų dėl triukšmo dar nėra labai daug, nes aplinkiniuose naujuose daugiabučiuose įsikūrė daugiausia jauni naujakuriai: „Bet jaunos šeimos augina vaikus, o mažylius užmigdyti, kai juos prikelia vidury nakties, labai sunku.“
Vilnietis pasakojo, kad maldos per garsiakalbį atsklisdavo ne tik iki jo buto – jas girdėjo ir toliau gyvenantys kaimynai.
Liepė nenaudoti garsiakalbio
A.Beganskas, kalbėdamas su „Sostine“, užsiminė, kad gyventojai galėtų patys užverti langus ir tada jų nekamuotų triukšmas.
Jo nuomone, daugiausia priekaištų reiškianti moteris, atrodo, tyčia tyko prie atdaro lango iki vėlumos, o pasigirdus maldai puola skambinti ne tik policijai, bet ir jam.
Centro vadovas užtikrino, jog maldininkams nurodė bent naktį ir vėlai vakare nenaudoti garsiakalbio, ir tikėjosi, kad visos problemos išsispręs nuslūgus karščiams.
„Dabar mes triukšmo keliame mažiau nei gatve važiuojantis automobilis“, – tikino A.Beganskas ir priminė, kad pasitaiko skundų ir dėl bažnyčių ar cerkvių varpų garso.
Mečetei skyrė sklypą
Smolensko gatvėje Islamo kultūros ir švietimo centrui įsigyti patalpas padėjo Turkija, jo atidaryme dalyvavo tuometis šios šalies prezidentas Abdullah Gulas.
Šis centras vadinamas ir mečete. O tikrų maldos namų statybai koją kiša nesutarimai tarp musulmonų bendruomenių.
Dar prieš trejus metus Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei buvo suteiktas žemės sklypas maldos namams statyti.
Planuota, kad Liepkalnyje mečetė galėtų iškilti po ketverių metų, jos statybai prireiktų apie 7–8 mln. eurų.
Jau tada musulmonai pareiškė, kad finansinės paramos iš Lietuvos institucijų nesitiki, svarstyta, kad padėti galėtų Turkija, galbūt – Saudo Arabija, Kataras ar kitos šalys.
Tačiau vos pasklidus šiai žiniai buvo išplatintas Lietuvos totorių bendruomenės pareiškimas, kuriame sukritikuotas sprendimas mečetę statyti Liepkalnyje.
Ši bendruomenė paskelbė atsiribojanti nuo projekto.
Kaip buvo teigiama pareiškime, mečetės statybai pasirinktas problemiškas sklypas, o šių statybų iniciatorius neturi Lietuvos musulmonų ir totorių bendruomenės palaikymo.
Buvo net teigiama, kad A.Beganskas atstovauja ne Lietuvos, o užsienio musulmonams, atvykusiems į šalį.
Muftijai negali sutarti
Netrukus viešojoje erdvėje pasisakė net du dvasiniai musulmonų Lietuvoje vadovai – muftijai. Abu atstovauja skirtingoms musulmonų bendruomenėms Lietuvoje.
Romas Jakubauskas yra Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro-muftiato, įkurto 1998 metais, muftijus ir atstovas.
A.Beganskas atstovauja Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybai-muftiatui, įkurtam 2019-aisiais.
Abu muftijai yra totoriai pagal tautybę, priklauso vienai seniausių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų, išpažįstančių islamo tikėjimą.
Jiems ėmus ginčytis paaiškėjo, kad kalbėti apie musulmonus Lietuvoje kaip vientisą darinį pasidarė nebeįmanoma, – bendruomenėje įvyko skilimas.
Taip pat tapo aišku, kad naujasis muftiatas, įkurtas 2019 metais, vienu pagrindinių savo tikslų laikė mečetės atsiradimą. Senasis muftiatas, kuriam taip pat buvo siūlytas sklypas Liepkalnyje, jo atsisakė dėl teritorijoje esančių senųjų marijavitų kapinių ir netoliese stovinčios degalinės.
Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė nei konkreti mečetės buvimo vieta. Mat daugėjant musulmonų Lietuvoje mečetė neabejotinai yra svarbi religinės bendruomenės dalis.
