Neseniai į Ukrainą nuvykę TATENA ekspertai savo pateiktoje ataskaitoje paminėjo, kad Zaporožės atominėje elektrinėje iš tiesų yra rusų karių ginkluotės. Tokį pareiškimą pasveikino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kartu pranešama ir apie vis gausėjančius ukrainiečių kontrpuolimus.
Šią situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ komentavo Ukrainoje šiuo metu esantis Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas.
Prognozuoja liūdną ateitį Rusijai
Paklaustas, kaip galima būtų vertinti TATENOS paskelbtas išvadas, politologas pažymėjo, kad tiek Rusija, tiek Vakarai, tiek ir pati Ukraina šios organizacijos vizitą ir jo reikšmę komentuoja itin skirtingai.
„Bet pats įdomus faktas, kad buvo susitarta, kad šitie ekspertai atvyksta. Ukrainiečiams labai nepatiko, kad visas šis vizitas vyko dalyvaujant „Rosatom“, tai yra, Rusijos pusės atstovams, ir tikėjosi, kad gali būti neobjektyvių išvadų.
Kalbant apie Rusijos pusę, ką kartojo ir Putinas visai neseniai, tai Rusija mano, kad TATENA yra Vakarų šalių įtakoje. Esminis dalykas, kas galbūt iš šitų išvadų seka, yra kalbos Vakarų šalyse apie tai, kad reikia kažkaip demilitarizuoti šią situaciją aplink Zaporožės AE, nes, kaip pasakė TATENA savo išvadose, rusų ginkluotė dabar yra elektrinėje, ir akivaizdu, kad, jeigu yra ginkluotė, tai ta ginkluotė šaudo. O jeigu šaudo, gali sulaukti atsakomosios ugnies, o tai yra labai pavojinga saugumui“, – tvirtino A.Medalinskas.
Jis pridūrė, kad labai sveikintinas dalykas būtų į elektrinės teritoriją nusiųsti Jungtinių Tautų (JT) policines pajėgas, kaip pasiūlė ir Lietuvos atstovai.
„Nes kažkas, neutrali pusė turėtų imtis atsakomybės už situaciją elektrinėje. Aišku, Ukrainai dar labai svarbu, kad, kai elektrinė pradės veikti, ji būtų Ukrainos energetinės sistemos ribose, nes tai visgi yra 10 procentų energijos, kuri yra labai reikalinga Ukrainai, juolab artėjant žiemai ir šildymo sezonui“, – pažymėjo pašnekovas.
Paprašytas papasakoti, kaip patys ukrainiečiai vertina situaciją Zaporožės AE, A.Medalinskas teigė, kad nerimo tikrai yra, tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl radiacinio pavojaus reikėtų nerimauti ne tik pačiai Ukrainai.
„Aišku, žmonės žiūri su nerimu. Netgi buvo surengtos tam tikros pratybos, ką daryti radiacinio pavojaus atveju. Įdomiausia šioje situacijoje yra matyti ekspertų išvadas, žemėlapius. Aš pradžioje mačiau vieną žemėlapį, kuris man atrodė pats realiausias, kad visa radiacija keliauja į šiaurę ir į vakarus nuo Zaporožės atominės elektrinės. Dabar paskutinė išvada, kad keliauja į pietus.
Reikia pasakyti, kad atominė elektrinė yra ne taip toli Juodosios jūros, o nuo jos vėjas eina į šiaurę. Šia prasme Rusija, aš manau, turėtų būti ne mažiau sunerimusi, nes radiacija tikrai galėtų pasiekti jei ne pačią Maskvą, tai bent jau Rusijos teritoriją. Rusija turėtų būti ne mažiau suinteresuota, kad jokia radiacija iš elektrinės neišeitų“, – kalbėjo MRU politologas.
V.Putinas neseniai Vakarų sankcijas pavadino trumparegiškomis ir keliančiomis pavojų visam pasauliui. A.Medalinsko teigimu, tokius žodžius reikėtų vertinti kaip dar vieną kitoje realybėje gyvenančio žmogaus pareiškimą.
„Problema yra tai, kad žmogus, nušokęs nuo realybės pajutimo, kelia grėsmę visam pasauliui. Bet ką visi mato, gal tik Putinas nemato, tai neseniai buvo pateikta ataskaita, kas laukia Rusijos ekonomikos artimiausioje 5–10 metų perspektyvoje. Kalba yra ne tik apie kokią nors ekonomikos recesiją, bet Rusijos laukia labai didžiulis smūgis, nes Rusija galbūt nemąstė apie tai, kiek daug produkcijos yra gaminama naudojant Vakarų šalių komponentus.
Netgi ta pati vaistų pramonė, dėl kurios Rusija labai džiaugiasi, paaiškėjo, kad tai labai stipriai priklauso nuo iš Vakarų gaunamų komponentų. Nekalbu jau apie metalurgiją, karo pramonę ar chemijos pramonę“, – vardijo specialistas.
Ar galima laukti derybų?
Rusijos vadovo V.Putino atstovas D.Peskovas vis garsiau kalba ir apie susitarimo bei derybų būtinybę. Tačiau, pasak A.Medalinsko, tai rodo, kad derėtis nori ne pats V.Putinas.
„Jis galėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos Peskovo pareiškimus, nes akivaizdu, kad Rusijos valdžioje yra ir grupė žmonių, kurie nuo realybės dar neatšoko, ir kurie suvokia pasekmes ekonomikai ir valstybei. Gali būti, kad Peskovas laikas nuo laiko jau pradeda transliuoti ir tos kitos Rusijos grupės mintis, bet aišku, jis kiekvieną kartą grįžta prie savo pareiškimo, kad Putinas yra išdėstęs sąlygas, kaip tos derybos gali prasidėti, ir tada visi supranta, kad tos derybos vykti negalėtų.
Iš tikrųjų jos negalėtų vykti, nes daug kas dar spręsis mūšio lauke, kur viskas yra labai įtempta. Situacija gali pajudėti naudinga Ukrainai linkme, nes Rusijos gynyba ir planai plyšinėja per siūles. Bet jeigu tos siūlės atlaiko šitą Ukrainos puolimą prie Chersono ir panašiai, niekas neatmeta varianto, kad galimas ir stipresnis Rusijos puolimas“, – svarstė politologas.
„Aš nebūčiau toks tvirtintojas, kad karo baigtis jau yra nuspręsta, kad Rusija yra ant pražūties ribos, kad tai jau Rusijos pralaimėjimas. Sakyčiau, laikas iki spalio vidurio dar bus labai labai svarbus, ir jis gali nulemti ir šitas kalbas apie galimas derybas ir juo labiau jų sąlygas“, – pridūrė A.Medalinskas.
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad konfliktas galėtų būti ir užšaldytas, pavyzdžiui, iki 2023 metų pavasario.
„Žiemą yra nepalankios aplinkybės tiek vienai, tiek kitai pusei mūšio lauke. Labai jaučiasi ne tik kariuomenių išsekimas, bet ir galimybės teikti amuniciją. Viena iš priežasčių, kodėl Ukrainai sunku daryti proveržį prie Chersono, nes Rusija ir toliau turi didžiulę aviacijos ir artilerijos persvarą. Tai galbūt yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie nulemia tai, kad Rusija laikosi, nors ir yra nepatogioje situacijoje. <...>
Toje pačioje Rusijoje pabrėžiama, kad trūksta amunicijos, o iš Vakarų žinios visiškai analogiškos – pažiūrėkime, kiek Vakarų šalių vienos po kitų daro pareiškimus, kad jau jose yra tik strateginiai resursai“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Pasak jo, dėl šių priežasčių netolimoje ateityje gali atsirasti šalių, kurios gali pradėti spausti Ukrainą ar Rusiją sėsti prie derybų stalo ar bandyti konfliktą užšaldyti.
