Priešingai – mieste duris atvėrė tikras energijos išteklių rijikas – „Žalgirio“ arenos plaukimo baseinas su įspūdingo dydžio vandens pramogų erdve.
Kauno meras V.Matijošaitis kiek anksčiau džiūgavo, kad baseiną suspėta pastatyti labai tinkamu metu, dar neįsisiautėjus infliacijai, tačiau pirmosios sąskaitos už suvartotą elektros energiją komplekso valdytojų turbūt nenudžiugins.
Kai kurie šalies sporto klubai jau paskelbė negalėsiantys pasiūlyti klientams galimybės paplaukioti baseine, nes vandens pašildymas kainuoja per brangiai. Kauniečiams atsisakyti tokios pramogos artimiausiu metu turbūt neteks, tačiau gali praeiti noras pramogauti išvydus paslaugų tarifus.
Atidėti visiškai įrengto baseino atidarymą – taip pat prastas sumanymas, nes visiškai neaišku, kiek laiko gali užtrukti krizė: pusmetį, metus, o gal visą dešimtmetį.
Kaunas jau turėjo panašios patirties. Kai iki naujųjų Ledo rūmų atidarymo liko vos keli mėnesiai, gyvenimą mieste sukaustė pandemija, o netrukus prie Ledo rūmų rikiavosi ne žiemos sporto mėgėjų, o skiepytis atvykusių kauniečių eilės.
Pasiguosti galima bent tuo, kad mieste atsirado šiam reikalui tinkama erdvė, kuri suteikė galimybę medikams dirbti didžiausiomis apsukomis.
Nemuno saloje įrengtas baseinas tokiam tikslui netinkamas. Kita vertus, masinio skiepijimo artimiausiais metais turbūt jau nereikės.
Išties apmaudu, kai sėkmingai užbaigus gražų ir didingą projektą negalima naudotis jo teikiamais privalumais. Tokiu atveju turbūt teisingiausias sprendimas – nesiimti drastiškų pokyčių.
Miesto valdžia turbūt slapčia tikisi, kad dešimtmetį trukusios investicijos į biokurą naudojančius įrenginius padės kauniečiams žiemos mėnesiais išvengti žudančių sąskaitų už būsto šildymą, o elektros kainų augimą pristabdys Vyriausybė.
Artimiausią žiemą kažkaip pavyks išgyventi, o tuomet bus šiek tiek laiko ieškoti naujų receptų.
Pagrindo apokaliptiniams scenarijams lyg ir nematyti, tačiau artėjanti žiema – turbūt ne pats geriausias metas atsipalaiduoti ir švaistyti pinigus.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P.Keras džiaugėsi, kad miesto gatvėse naudojami tik LED šviestuvai, sutaupantys net 60 proc. elektros energijos. Beveik nepastebimas apšvietimo pritemdymas naktį sutaupo dar 50 proc. energijos kas valandą.
Ant miestui priklausančių viešųjų statinių sparčiai plėtojamas saulės elektrinių tinklas, diegiamos išmaniosios valdymo sistemos, leidžiančios savaitgaliais ir per moksleivių atostogas reguliuoti naudojamos šilumos kiekį pagal poreikį.
P.Keras perspėjo, kad šaltuoju metų laiku naktį gali būti išjungiamas parkuose ir miškuose esančių pastatų, taip pat atokesnių nuo miesto centro teritorijų apšvietimas.
Visos šios taupymo priemonės nėra blogos, tačiau labai tikėtina, kad jų poveikis bus visai nereikšmingas. Panašioje situacijoje Kaunas buvo atsidūręs visai neseniai – 2009-ųjų rudenį. Tuomet miestas ir visa šalis išgyveno juodžiausią ekonominės krizės laikotarpį.
Skirtumas tik tas, kad tąkart nebuvo jokio energijos išteklių trūkumo.
Perspėjimai apie tamsesnes gatves ir bandymus taip sutaupyti pinigų tapo tikrove – 2009-ųjų spalio mėnesį jose liko gerokai mažiau degančių lempų.
Septyniolikoje miesto gatvių buvo išjungtos lempos vienoje gatvės pusėje, dar 164 gatvėse nebešvietė kas trečias šviestuvas. Taupymo vajus nepalietė tik Laisvės alėjos, K.Donelaičio, Kęstučio ir kitų miesto centre esančių gatvių.
Šiemet išjungti pusę gatvių apšvietimo turbūt neužteks – tiesiog tai neduos reikšmingo finansinio efekto.
Valstybės įstaigose sumažinus šildymo temperatūrą, o jų darbuotojus išsiuntus dirbti nuotoliniu būdu poveikis žmonių, verslo ir viso miesto sveikatai gali būti skaudesnis negu pačiame pandemijos įkarštyje.
Pozityviau nusiteikę kauniečiai viliasi suspėti dar šiemet paplaukioti naujajame baseine, o žiema galbūt bus tokia šilta, kad užteks drąsos nerti net į Lampėdžio ežero vandenį.
