Parlamentas balsuos dėl Vyriausybės teikiamo nutarimo, kuriuo nepaprastoji padėtis būtų įvedama iki gruodžio 16 d. 24 val. Tiesa, ji galiotų nebe visoje šalyje, kaip šiuo metu, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje, kt.
Be kita ko, Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Lenkijai praėjusią savaitę sutarus neįleisti Rusijos piliečių, nuo rugsėjo 16 d. būtų ribojamas jų įleidimas į šalį.
„Priemonės, kurios siūlomos, yra valstybės rezervo naudojimas priimant karo pabėgėlius, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkst., valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, beigi pagal susitarimą su kitomis Baltijos valstybėmis ir Lenkija specialus patikrinimas Rusijos piliečių, kurie vyksta į ES per išorės sieną“, – nurodė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nutarimui po pateikimo buvo pritarta „už“ balsavus 76 Seimo nariams, dešimčiai buvus „prieš“ ir 32 susilaikius, popiet bus balsuojama dėl jo priėmimo. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
„Prieš“ balsavo Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas, Asta Kubilienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis ir Andrius Palionis.
Klausė, ar nepaprastoji padėtis greitai netaps „paprastąja“
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė I.Šimonytės teiravosi, ar nurodytuose teritorijos ruožuose pareigūnai negalėtų veikti ir be nepaprastosios padėties režimo pratęsimo. Vyriausybės vadovė patikino, kad įstatymuose numatytų priemonių šiuo atveju nepakaktų.
„Paskutinėmis dienomis ar savaitėmis yra gana smarkiai suintensyvėjęs bandymas nelegaliai kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Šiuose bandymuose, mūsų vertinimu, taip pat dalyvauja Baltarusijos pareigūnai. Nemanome, kad visos priemonės, kurios yra nustatytos galiojančiuose įstatymuose, yra pakankamos tam, jog šitą situaciją kontroliuotume“, – sakė ji.
Ministrė pirmininkė pakomentavo ir pastebėjimus, esą nepaprastąją padėtį norima pratęsti tam, kad būtų galima naudotis valstybės rezervu. Anot ministrės pirmininkės, padėtis šalyje nėra normali.
„Rezervo naudojimas susietas su labai konkrečiais poreikiais, tie konkretūs poreikiai yra Ukrainos karo pabėgėliai ir tai nėra normali padėtis, tai yra 60 tūkst. žmonių, kurie atvyko per pakankamai trumpą laiko tarpą, ir mes nežinome, kada jie galės grįžti namo, reikia jais rūpintis, reikia lėšų“, – atkreipė dėmesį I.Šimonytė.
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis klausė, iš kur premjerė gaus papildomo finansavimo, nes valstybės sienos apsaugos užtikrinimui reikalingas didesnis pasieniečių skaičius.
„Finansavimą, žinokite, Vyriausybė gauna tik iš vienos šėputės. Ta šėputė vadinasi mokesčių mokėtojų pinigai ir dar skola mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai, man atrodo, jūs tai puikiai žinote, nes, kaip suprantu, ruošiatės paskelbti pirmalaikius rinkimus, ruošiatės vadovauti Vyriausybei, tai, jeigu nežinote, būtų neblogai žinoti“, – ironiškai jam atšovė I.Šimonytė.
„Man yra vienas aiškus atsakymas: tai yra tikslas pasisavinti pinigus savai chebrai, saviems žmonėms, kaip ir su tvoros statymu“, – pareiškė R.Žemaitaitis.
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis pastebėjo, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje jau greitai taps „paprastąja padėtimi“, nes ji esą tęsiasi per ilgai. Premjerė pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis šalyje buvo įvesta vasario 24 dieną.
„Pasienyje nepaprastoji padėtis yra nustatyta ir kitose šalyse, įskaitant, mano žiniomis, ir Lenkiją, kur tą padėtis tebegalioja“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Nors Seimo narys Vytautas Bakas teigė palaikysiantis įstatymo projektą, jis kritikavo, kad pagal jį nelabai aišku, kokie Rusijos piliečiai iš tiesų negalės patekti į Lietuvą.
„Tiesą sakant, lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. Kolegos sako, kad ji įvedama tam, jog būtų galima naudoti rezervą. Aš, žiūrėdamas į antro straipsnio antrą dalį, suprantu, kad ji yra įvedama tam, jog ribotų Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą.
Iš esmės tokiai idėjai reikėtų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie piliečiai bus neįleidžiami“, – kalbėjo V.Bakas.
Kokie kriterijai galios?
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) turėtų užtikrinti, kad per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Pagal šiuo kriterijus į šalį būtų įleidžiami tik disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai, taip pat ES piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintieji ilgalaikes „D“ kategorijos vizas.
Šalys praėjusią savaitę pareiškė, kad keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, jog valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po Europą, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.
Turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turi įsigalioti kiekvienoje iš jų atskirai iki rugsėjo 19 dienos.
