Tautos išrinktuosius anksčiau maitinusios virėjos paspruko, o naujų neatsirado. Be maitintojų liko ir Vyriausybė. Niekas šių pokyčių pernelyg nesureikšmino. Bet ar ne be reikalo?
Keista, kad Seimo kanceliarija ir valdantieji taip atsainiai numojo ranka į tai, kas mokslo jau senai įrodyta: alkanas žmogus – piktas. Mokslininkai netgi turi paaiškinimą, kodėl nepavalgius subjūra nuotaika. Bet šįkart ne apie tai.
Gudri valdžia Seimo narius, ypač opozicijos atstovus – turėtų maitinti sočiai, gal netgi už dyką. Tada pagrindiniu jų rūpesčiu taptų, kur nusnūsti valandėlę kitą.
Iki šiol dauguma parlamentarų taip ir elgėsi. Ir valdantieji, ir opozicionieriai į krizių ūkanose skendintį šalies politinį horizontą ilgai žvelgė pramerkę vos vieną akį.
Valdantieji, regis, tikėjosi, kad tokia ramybė tęsis amžinai. Tačiau baigiantis vasarai ėmė ryškėti prastėjančios Seimo narių mitybos ir staigaus gliukozės sumažėjimo jų kraujyje pasekmės.
Antai S.Skvernelio demokratai valdantiesiems praėjusią savaitę krimstelėjo be gailesčio – dėl nevaldomų elektros kainų pasiūlė skelbti ekstremalią padėtį. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis dar pridūrė, kad pildosi niūriausias scenarijus, o valdžia esą visiškai nepasiruošusi rekordinėms kainoms.
Panašu, kad rekordinės gali būti ne tik elektros kainos ar sąskaitos už šildymą. Sociologai jau įspėja ir dėl rekordiškai prastų gyventojų nuotaikų, kokių nėra buvę kelis dešimtmečius.
Kai orai darysis vėsesni, o tamsūs vakarai ilgesni, tikėtina, kad piliečių nuotaika dar labiau bjurs. Būtų keista, jei opozicija nemėgintų tuo pasinaudoti. Tiesą sakant, neaišku, ką ji šitiek laiko veikė. Tarkime, V.Blinkevičiūtė krizės valdymo plano ėmė pasigesti tik vasaros pabaigoje. Gal ir Europos Parlamente ėmė prasčiau maitinti, kad socialdemokratų lyderę pykčio priepuoliai ištiko tik dabar?
Neįtikėtina, bet opozicija vis dar neturi bendros pozicijos ir dėl interpeliacijų G.Landsbergiui bei D.Kreiviui. Aišku, kad bandymai šiuos ministrus versti yra tuščias oro virpinimas. Nebent patys valdantieji nuspręstų, kad jau laikas nuleisti garą. Bet kokia prasmė jiems tai daryti, kai elektros kainų šokui net galo nematyti?
D.Kreivio paaukojimas greičiausiai sumažintų kylančią įtampą, bet akivaizdu, kad I.Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę persekiojančios bėdos niekur nedingtų.
Kita vertus, opozicija irgi neturi kitos išeities, kaip tik dar nuožmiau kibti Vyriausybei į gerklę.
Kitaip ir plika akimi bus matyti, kad opozicijos atstovų visiškai nedomina valdžia. Bent jau dabartiniame krizių liūne, kuriame I.Šimonytė įklimpusi aukščiau pažastų.
Valdžios klampynę lydinti kainų pasiutpolkė toliau augina ne tik opozicijos, bet ir G.Nausėdos reitingus. Bet kiek ilgai prezidentas gali tylėti?
Antai naujasis Darbo partijos vedlys A.Mazuronis priminė, kad G.Nausėda skyrė ministrus, taigi nieko nedarydamas šalies vadovas ir pats prisiima atsakomybę. Be to, politikas mano, kad G.Nausėdai dabar ypač palankus metas politiniam revanšui. Kitaip esą kils įtarimų apie slaptą susitarimą po stalu. Iš tiesų labai jau įtartina tyla palydėjo abu I.Šimonytės apsilankymus Prezidentūroje.
Nors G.Nausėda spaudė premjerę atnešti planą, kaip Vyriausybė ketina gyventojams padėti per energetikos krizę, I.Šimonytė kol kas sukurpė tik šmaikštų edukacinį pranešimą, kaip taupyti.
Netrukus ir iš Prezidentūros jau imta žaibuoti. Prezidento patarėjas P.Mačiulis prabilo, kad kai kurių ministrų keitimas arba Vyriausybės perkrova galėtų būti naudinga.
Aukštesnę pavarą įjungė ir pats G.Nausėda, užsiminęs, kad su dabartine Vyriausybe kalbėtis socialinės politikos klausimais esą sunkiau negu su ankstesne. Be to, prezidentas pasiūlė, kad būtų užfiksuota 24 centų už kilovatvalandę elektros kaina, o kompensacijų turėtų sulaukti visi.
Tai tik keli ženklai, kad prasidėjus Seimo rudens sesijai politinė temperatūra Lietuvoje ims kaisti. Apie tai jau kalba ne tik politologai, matantys ir galimų neramumų grėsmę.
Politiškai karšto rudens laukia ir Seimo vadovė V.Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio lyderės teigimu, pasižvalgius po ankstesnes vyriausybes esą neatrodo, jog vykę perkrovimai būtų pagerinę jų darbą. Gal ir taip. Bet glumina viena detalė: V.Čmilytė-Nielsen lyg iš natų įvardijo, kiek ministrų pakeitė ankstesnės vyriausybės.
Galbūt šachmatų čempionė tiesiog lengvai įsidėmi skaičius. O gal patys valdantieji jau nėra tokie tikri, ar visi jų ministrai sulauks cepelinų iš naujojo bulvių derliaus – prognozuojama, kad jos irgi smarkiai brangs. Ko gero, tai nieko gera nežada.
