„Dauguma jų bandė atvykti į Lietuvą per Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kybartų kontrolės punkte. Visi likusieji bandė atvykti per Lietuvos ir Baltarusijos sieną“, – teigė VSAT vadas.
Jis pridūrė, kad jau spėjo pasikalbėti ir su Latvijos sienos apsaugos tarnybos vadu, kuris patikino, kad nuo vidurnakčio į Latviją vykusių rusų nebuvo.
„Jeigu kalbėsime apie Rusijos Federacijos piliečių srautus, tarkime, rugpjūčio mėnesį, galima būtų paminėti, kad vidutiniškai per parą į Lietuvą atvykdavo apie 2,5 tūkst. asmenų. Dauguma, apie 50 proc. šių asmenų vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą, turėdami dviejų tipų supaprastinto vykimo per ES dokumentus.
Visi likusieji, dauguma jų buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“, – kalbėjo VSAT vadas.
Klaus nuomonės apie karą Ukrainoje
Pasak R.Liubajevo, Rusijos piliečių tikrinimas pasienio punkte vyks dviem etapais.
„Taip vadinamojoje pirmojoje linijoje atliekamas patikrinimas visų piliečių, atvykstančių į ES pagal Šengeno sienų kodeksą. <...> Jeigu atvyksta Rusijos Federacijos piliečiai, mūsų pareigūnų pirmoji linija taip pat turi patikrinti, ar tas asmuo, kuris bando atvykti į Lietuvą, atitinka Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus.
Jei jis papuola į išimčių grupę, tuomet jis gali atvykti į Lietuvą ir pareigūnas užbaigia pasienio patikinimo procedūrą. Jei neatitinka kriterijų, asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją ir priima sprendimą apie jo įleidimą arba neįleidimą.
Dažniausiai neįleidimą, motyvuodami, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešai politikai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams“, – aiškino R.Liubajevas.
VSAT vadas pridūrė, kad Rusijos piliečiams pasienio kontrolės punkte taip pat bus užduodami klausimai apie karą Ukrainoje, kurie padės lengviau nuspręsti, kokiu tikslu jie vyksta į Lietuvą.
„Pirmiausia būtų prašoma pateikti papildomus dokumentus, jei žmogus deklaruoja, kad atvyksta dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Jei jis atvyksta siekdamas pasislėpti nuo persekiojimo Rusijos Federacijoje, taip pat turi įrodyti, kad jis buvo persekiojamas. Kol kas planuojama taip atlikti papildomą patikrinimą antrojoje pasienio patikrinimo linijoje.
Taip pat planuojama, kad pasieniečiai vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, ir tai bus irgi vienas iš tokių argumentų, kurių pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – aiškino R.Liubajevas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai ruošėsi galimam rusų turistų antplūdžiui, tačiau dabartinė situacija papildomų resursų kol kas nereikalauja.
R.Liubajevas taip pat neatmetė, kad Lietuva dėl savo sprendimo gali sulaukti atsakomųjų priemonių iš Rusijos.
„Aš manau, kad tokių rizikų tikrai bus. Pirmiausia neatmesčiau, kad situacija prie sienos su Baltarusija vėl paaštrės, kalbant apie neteisėtą migraciją. Bet kokie politiniai sprendimai susilaukia nemažai kritikos ir tam tikrų neigiamų veiksmų iš mūsų rytinių kaimynų. Kalbu ir apie Baltarusijos Respubliką, ir apie Rusijos Federaciją“, – pabrėžė jis.
Galvojama ir apie Baltarusijos piliečius
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį tvirtino, kad šis sprendimas ypač padės apsaugoti Lietuvos saugumą.
„Kodėl buvo priimtas šitas sprendimas? Kaip žinia, vyksta žiaurus karas, kurį organizuoja Rusija prieš Ukrainą. Matome, kad Rusija, kaip valstybė, yra neprognozuojama, agresyvi, ir matome, kad trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus.
Nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos vykdomą karą, gali laisvai keliauti po pasaulį, po Lietuvą, po Europos Sąjungą, ir tai yra ir saugumo aspektai. Toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos ES saugumui“, – argumentavo VRM vadovė.
„Imsimės visų būtinų priemonių, kokių tik reikės, kad užtikrintumėme savo šalies ir savo piliečių saugumą“, – pridūrė A.Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad panašūs sprendimai netolimoje ateityje galėtų būti taikomi ir Baltarusijos piliečiams.
„Šis klausimas yra svarstomas – vyksta diskusijos ir, matyt, vienaip ar kitaip kažkoks sprendimas vienu ar kitu metu bus priimtas. Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose, vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą.
Aš manau, kad labai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – tvirtino VRM vadovė.
„Čia yra mano asmeninė pozicija, ji yra principinga, bet, kaip suprantate, reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – pridūrė A.Bilotaitė.
Ministrė neprognozavo, kiek priimtas draudimas dėl rusų piliečių galėtų galioti.
„Šiuo metu nematome jokių prošvaisčių, kad karas baigsis. Tol, kol vyks Rusijos agresyvūs veiksmai, mes, matyt, irgi turėsime atitinkamus sprendimus turėti“, – komentavo A.Bilotaitė.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.
Taip pat jie toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.
