Metai gyvenimo nelaisvėje, griežti pareigūnai ir neigiamas visuomenės požiūris.
Pasak žmogaus teisių gynėjų, būtent šios priežastys lėmė, kad absoliuti dauguma iš Baltarusijos prasprūdusių migrantų nepanorėjo likti Lietuvoje.
Iš pernai į mūsų šalį nelegaliai patekusių daugiau nei 4 tūkstančių migrantų Lietuvoje liko tiktai maždaug 550.
Manoma, kad artimiausiu metu turėtų sumažėti ir šis skaičius, nors norinčiųjų patekti į Lietuvą nemažėja – kasdien prie Baltarusijos sienos pasieniečiai apgręžia beveik po šimtą migrantų.
Įsidarbino vos keli
Per Baltarusiją į Lietuvą nelegaliai atvykę užsieniečiai nuo rugpjūčio 1-osios mūsų šalyje gali dirbti, tačiau ir dirbančius, ir darbo ieškančius migrantus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.
Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė Eglė Samuchovaitė teigė, kad leidimu dirbti pasinaudojo ir įsidarbino iki dešimties migrantų, keturiems darbą padėjo susirasti Raudonojo Kryžiaus draugija.
Vis dėlto net įsidarbinę migrantai negali atsidaryti banko sąskaitų. Nors darbdaviams leidžiama atlyginimus jiems mokėti grynaisiais, E.Samuchovaitės teigimu, tai sukuria papildomų rizikų.
Be to, neteisėtiems migrantams neužtenka iš Migracijos departamento gauti pažymėjimo, patvirtinančio teisę dirbti.
Juos įdarbinti norintis darbdavys turi gauti ir Užimtumo tarnybos leidimą.
Nelengva ir darbdaviams
Užimtumo tarnyba, prieš suteikdama užsieniečiui leidimą dirbti, turi įvertinti darbo rinkos poreikį.
Tokį asmenį leidžiama įdarbinti tiktai tada, kai nėra į šią darbo vietą pretenduojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo.
Įsidarbinti leidžiančius pažymėjimus Migracijos departamentas užsieniečiams suteikia praėjus 12 mėnesių nuo jų registracijos šalyje datos.
Tokio pažymėjimo migrantai gali prašyti net ir sulaukę neigiamo atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo.
Migracijos departamentas yra išdavęs 296 tokius pažymėjimus, tačiau neteisėti migrantai susidomėjimo darbu nerodo. Daugumos jų tikslas – kitos Europos Sąjungos šalys.
Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, migrantų įdarbinimu nėra suinteresuoti ir darbdaviai. Neteisėtą migrantą oficialiai norinčiam įdarbinti darbdaviui už darbo leidimą reikia sumokėti apie pusantro šimto eurų, o užsienietį įdarbinti reikia bent šešiems mėnesiams.
Per tiek laiko geresnio gyvenimo ieškantys migrantai jau gali patraukti į kitą šalį.
Kraustosi per dažnai
Ilgai vienoje vietoje neteisėti migrantai neužsibūna ir Lietuvoje. Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovės nuomone, jų kilnojimas iš vieno centro į kitą – dar viena kliūtis susirasti darbą.
„Užsieniečių centras Medininkuose jau uždarytas, kalbama ir apie stovyklos Pabradėje uždarymą. Sunku ieškoti darbo aplink Pabradę, kai nei pats užsienietis, nei mes nežinome, kada jis gali būti perkeltas į Kybartus“, – Seime kalbėjo E.Samuchovaitė.
Mažėjant migrantų keltis iš vienos Lietuvos vietos į kitą jiems gali tekti dar kartą.
Spalio viduryje arba lapkričio pradžioje planuojama uždaryti konteinerių miestelį Pabradėje. Artėjant žiemai visi jo gyventojai bus perkelti į stacionarias patalpas.
Pastatas liks ukrainiečiams
Pabradės Užsieniečių registracijos centre šiuo metu gyvena 254 užsieniečiai, Kybartuose – 175, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre jų yra apie 78, o Vilniuje, Naujininkuose įrengtame centre, liko tiktai 47 migrantai, iš jų pusė – nepilnamečiai. Jie lanko mokyklas ir vaikų darželius.
Pabėgėlių centras Naujininkuose buvo atidarytas pernai, tačiau greitai jo gali nebereikėti. Vidaus reikalų ministerija svarsto vėliau šį centrą pritaikyti į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, nes ir jo vieta, ir gyvenimo sąlygos gana geros.
Rukloje gyvena 43 nepilnamečiai, tarp jų yra ir paauglių, kurie Lietuvos sieną perėjo nelydimi suaugusiųjų. Rukloje apgyvendintos ir nėščios, taip pat neseniai pagimdžiusios moterys.
Įrengė virtuves ir dušus
„Kybartų infrastruktūra turi būti palikta siekiant išvengti tokios situacijos, kokią turėjome pernai liepos mėnesį, kai užplūdus migrantų bangai vargiai galėjome surasti vietos palapinių miestelyje“, – Seime sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Mažėjant migrantų Kybartuose atsirado galimybė pagerinti jų gyvenimo sąlygas.
Ten jau suremontuoti trys iš penkių bendrabučio aukštų. Juose įrengtos virtuvės, dušai, poilsio ir rūkymo kambariai, visose patalpose tiekiamas karštas vanduo. Žmogaus teisių gynėjų prašymu buvusių Kybartų pataisos namų pastate planuojama nuo langų nuimti grotas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė ir dviejų naujų bendrabučių statybos konkursą Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Nuo spalio mėnesio šis centras atsisakys maistą atvežančių tiekėjų paslaugų, valgis bus ruošiamas vietoje.
Vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius svarstė, kad atnaujintuose centruose žiemą Lietuvoje turėtų likti 400–500 migrantų.
Reikia psichologų pagalbos
VSAT teigimu, daugiau dėmesio skiriama ir migrantų sveikatai. Sudarytos sutartys su psichologais, steigiami šeimos gydytojų kabinetai, kartą per savaitę į užsieniečių centrus atvyksta mobiliosios medikų komandos.
Bet, visuomeninių organizacijų nuomone, medikų ir psichologų pagalbos migrantams dar trūksta. Uždarius Medininkų centrą, o jo gyventojus perkėlus į Ruklą paaiškėjo, kad metus konteinerių miestelyje gyveno ir pažeidžiami žmonės – patyrusieji smurtą, kankinimus, sergantieji lėtinėmis ligomis.
Vis prašosi prieglobsčio
Šiuo metu teisę judėti po šalį turi 400 Lietuvoje esančių migrantų, 111 taikomi judėjimo apribojimai.
Dauguma galinčiųjų judėti laisvai išvyko į Vokietiją ir Skandinavijos šalis, kai kurie jų net nesulaukė, kol bus apsvarstyti jų prieglobsčio prašymai.
Iš daugiau nei 4 tūkst. pernai Lietuvoje buvusių migrantų prieglobstis buvo suteiktas tik 139. Daugiau nei 2,5 tūkst. užsieniečių išgirdo neigiamą atsakymą, maždaug pusantro tūkstančio prašymų liko neišnagrinėti, nes migrantai paspruko iš Lietuvos.
Beveik 700 migrantų pasinaudojo teise savanoriškai grįžti į savo šalis ir už tai dar gauti tūkstantį eurų. Bet nelegalams suteikus laisvę judėti ir pagerinus gyvenimo sąlygas norinčiųjų grįžti namo sumažėjo.
Maždaug 20 pabėgėlių kitos ES šalys grąžino atgal į Lietuvą. VSAT duomenimis, dauguma sugrąžintų užsieniečių iš naujo prašo prieglobsčio ir vėl būna apgyvendinami pabėgėlių centruose. Kitu atveju jie turėtų būti sulaikyti, o vėliau išsiųsti į savo šalį.
Prieglobsčio po kelis kartus prašosi ir Lietuvoje likę, tačiau jo negavę migrantai. Šiuo metu iš naujo svarstomi 159 prašymai.
Neigiamus atsakymus prieglobsčio prašytojams dažniausiai pateikiantiems Migracijos departamento darbuotojams jau nebeužteks standartinio atsakymo, kad prašymas atmestas. Nuo šiol atsakymuose dėl prieglobsčio suteikimo reikės parašyti ir trumpus paaiškinimus ne teisine, o visiems suprantama kalba.
Daugėja prasibrovusių rusų ir baltarusių
Tūkstančiai nelegaliai sieną bandančių pereiti migrantų apgręžiami pasienyje, tačiau šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko 438 užsieniečiai. Svarstoma, kad iki metų pabaigos jų gali padvigubėti.
VSAT duomenimis, tarp šiemet į Lietuvą patekusių migrantų yra 159 baltarusiai, 92 rusai, 43 irakiečiai, 36 sirai, po 20 Afganistano ir Tadžikistano piliečių.
Maždaug 140 jų prieglobsčio pasiprašė pasienio kontrolės postuose, 164 – pasienio ruože, o 119 – šalies viduje.
Vyriausybė bando nelegalių migrantų apgręžimą įteisinti įstatymu, kuris jau sukėlė daugybę diskusijų tarp žmogaus teisių gynėjų. Šio įstatymo projektas dar nėra iki galo parengtas.
Naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei ir Seimui ruošiasi pateikti per rudens sesiją.
