Vienas pirmųjų prie rinkimų starto linijos dar vasarą stojo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Kandidatu į Vilniaus merus jį iškėlė partija „Laisvė ir teisingumas“.
Paskui jį į rinkimų kampanijos vajų pasileido ir tik šiemet buvusio premjero Sauliaus Skvernelio suburtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Lukas Savickas.
Praėjusiuose rinkimuose A.Zuokas nusileido dabartiniam sostinės šeimininkui Remigijui Šimašiui, bet pastarajam nusprendus daugiau mero posto nesiekti, politikos senbuvis ir vėl įvardijamas tarp realiausių pretendentų tapti meru.
Manoma, kad pagrindiniais A.Zuoko konkurentais siekiant Vilniaus rinkėjų palankumo ir šįkart gali būti Laisvės partijos, taip pat – konservatorių kandidatas.
Tiesa, skirtingai nei per Seimo rinkimus, renkant sostinės merą konservatoriai pastaruoju metu negali pasigirti įspūdingais rezultatais.
Per praėjusius rinkimus jų kandidatas dabartinis energetikos ministras Dainius Kreivys liko ketvirtas, nusileisdamas ne tik R.Šimašiui ir A.Zuokui, bet ir buvusiam Darbo partijos vedliui Viktorui Uspaskichui.
Nepasiteisino ir dar ankstesnis konservatorių sprendimas Vilniaus mero posto siekti su Mykolu Majausku priešakyje.
Tada dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas taip pat liko ketvirtas, į priekį praleidęs net ir Lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį.
Prastas nacionaliniu mastu žinomų dešiniųjų politikų pasirodymas sostinėje konservatoriams yra palikęs nemažai nuoskaudų. Beje, dabartinį konservatorių pasirinkimą taip pat lydi intrigos.
Atliko statistų vaidmenį?
Kitą savaitę Vilniaus konservatoriai jau oficialiai skelbs savo kandidatą į merus. Šaltinių teigimu, juo turi būti nominuotas dabartinis Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Anksčiau, be vicemero, galimais konservatorių kandidatais į Vilniaus merus dar buvo įvardijama šios partijos frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Kai kuriuos konservatorius kiek suglumino tai, kad kiti trys buvę kandidatai, panašu, atliko tik statistų vaidmenį – jų iš anksto paprašyta atsiimti savo kandidatūras, taip išvengiant įprastų formalumų.
Beje, Vilniaus konservatorių sueigos organizuojamas renginys „Koks bus kitas Vilniaus meras“, kuriame V.Benkunską žadama paskelbti kandidatu į merus, vyks Energetikos ir technikos muziejuje.
Toks vicemero pasirinkimas irgi stebina jo bendražygius, mat už sostinės šilumos ir energetikos ūkį atsakingam politikui būsimuose rinkimuose esą nebus lengva išvengti vilniečių priekaištų dėl išaugusių sąskaitų.
Mato plyšį į antrą turą
Tiesa, konservatoriai svarsto esą V.Benkunskui vis dėlto gali pavykti prasiveržti į antrąjį rinkimų turą, kuriame jų atstovas turbūt susigrumtų su A.Zuoku.
Kai kurie neoficialiai kalbinti jų atstovai viliasi, kad tokių šansų atsirastų, jei Laisvės partija apsispręstų kandidatu į Vilniaus merus iškelti Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.
Konservatorių žiniomis, būtent Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, neslepiantis savo netradicinės seksualinės orientacijos, neva šiuo metu yra realiausias Laisvės partijos pretendentas.
Konservatoriai įsitikinę, kad T.V.Raskevičius būtų poliarizuojanti kandidatūra ir jam esą būtų sunkiau nei Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei ar jos pavaduotojui Vytautui Mitalui pritraukti papildomų balsų. „Pastarasis yra neutraliausias ir todėl mums pavojingiausias“, – sakė portalui lrytas.lt kalbintas įtakingas konservatorius.
Žada sujaukti planus
Tokie kai kurių konservatorių svarstymai prajuokino Laisvės partijos atstovus. „Per anksti džiaugiasi. Mūsų taip lengvai nepavyks nurašyti“, – koalicijos partnerių entuziazmą slopino Laisvės partijai priklausantis V.Mitalas.
Seimo vicepirmininkas teigė, jog kol kas Laisvės partija dėl kandidato į Vilniaus merus neapsisprendusi, bet tarp pretendentų vis dar yra ir jis, taip pat – Seimo narė Danielė Morgana, buvusi Seimo narė Donalda Meiželytė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
V.Mitalas neatmetė ir A.Armonaitės kandidatūros. „Puodas verda, kunkuliuoja ir visi scenarijai kol kas realūs. Man žmona taip pat dar neuždraudė kandidatuoti, mes vis dar tariamės“, – juokėsi politikas, kuris, kaip teigia šaltiniai, kandidatuoti nesiveržia.
Tarp kandidatų į merus minima savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D.Meiželytė irgi tikino, jog Laisvės partijos Vilniaus skyrius kandidato dar neišsirinko, bet patvirtino, kad tarp jų yra ir T.V.Raskevičius.
Tiesa, ji atviravo, kad jei V.Mitalas sutiktų dalyvauti mero rinkimuose, savo kandidatūrą ji atsiimtų. Kitu atveju D.Meiželytė mano, kad turėtų vykti balsavimas skyriuje, kuris gali pažerti netikėtumų.
„Ką skyrius išsirinks, taip ir bus. Jeigu sprendimas dėl kandidato bus priimamas apeinant skyriaus nuomonę, aš turbūt pasitraukčiau iš tokios organizacijos.
Bet nemanau, kad tai įmanoma. Politinių žaidimų jau gana, jauni žmonės neturi tuo užsiimti“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovė.
Socialdemokratai – buksuoja
Tuo metu socialdemokratų kandidatas į Vilniaus miesto merus lyg ir aiškus, bet sostinės kairieji jau prie starto linijos klimpsta procedūriniuose formalumuose.
Dalį savo kandidatų į kitų šalies miestų merus socialdemokratai įvardijo šeštadienį Jonavoje vykusioje konferencijoje arba anksčiau, bet tarp jų kol kas nėra kandidato į Vilniaus merus.
Ja turėtų tapti parlamentarė Rasa Budbergytė. Buvusi finansų ministrė yra viena didžiausių dabartinio sostinės mero R.Šimašiaus kritikių.
Socialdemokratas Algirdas Sysas portalui lrytas.lt teigė manąs, jog būtent ji turi daugiausia šansų tapti kandidate, o formalaus sprendimo kol kad esą nėra tik todėl, kad partijos Vilniaus skyriui nepavyksta susirinkti ir balsuoti dėl kandidato – vis pritrūksta kvorumo.
Beje, kandidatuoti į Vilniaus merus buvo raginamas ir A.Sysas, bet pastarasis nesutiko. „Yra tokia daina – dar per jaunas mirti, bet jau per senas groti rokenrolą. Tai man ši daina labai tinka kalbant apie merus. Aš tam jau per senas“, – juokėsi žinomas politikas.
S.Jakeliūnas pasisiūlė pats
Kiti Vilniaus mero posto siekiantys politikai – mažiau kuklūs. Antai penkeriais metais už A.Sysą jaunesnis europarlamentaras Stasys Jakeliūnas mano, kad jam šis postas – kaip tik.
S.Jakeliūnas pats prieš savaitę pasisiūlė būti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Vilniaus merus. „Ar skyrius turėjo kitų kandidatų net ir nežinau“, – pripažino europarlamentaras.
Paklaustas, ar jo kandidatavimas nėra susijęs su noru pasireklamuoti prieš vėliau vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą, S.Jakeliūnas sakė: „Kas galėtų tai paneigti?
Iš tiesų, nesiekiu žinomumo. Mano tikslas yra pasiūlyti savo europinę patirtį ir žinias Vilniui. Jau 40 metų esu vilnietis, sieju save su Vilniumi ir matau, ką čia būtų galima nuveikti. Manau, kad šiose pareigose galėčiau geriau save realizuoti, nei Europos Parlamente“.
Ankstesniuose rinkimuose valstiečiai kandidatu į Vilniaus merus buvo iškėlę dabartinį Europos komisarą Virginijų Sinkevičių, bet jaunam politikui šie rinkimai nebuvo itin sėkmingi – jis liko penktas.
Prasidėjus karui Ukrainoje valstiečiai buvo atsiriboję nuo S.Jakeliūno, kuris Europos Parlamente susilaikė balsuojant dėl skubios finansinės paramos Rusijos užpultai šaliai.
Medžios maištininkų balsus
Provokacijos bei kandžios replikos, atrodo, tapo ir dar vieno būsimo kandidato į Vilniaus merus privalumu. Šaltiniai teigia, kad Darbo partija juo pasirinko parlamentarą Aidą Gedvilą.
Šis politikas pasižymėjo ne tik aktyvia veikla prieš per pandemiją galiojusius ribojimus. A.Gedvilas garsėja ir išpuoliais prieš premjerę Ingridą Šimonytę.
Viename iš savo pasisakymų parlamente politikas apkaltino Vyriausybės vadovę kurstant karą. „Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei vieno, nei kito neturi“, – rėžė A.Gedvilas, dėl savo pasisakymo sulaukęs kolegų pasmerkimo.
Vis dėlto Darbo partijos atstovai mano, kad būtent dėl savo aršumo šis politikas esą net ir Vilniuje gali turėti daugiau rėmėjų, nei kuris nors kitas nuosaikesnis partijos atstovas.
Neoficialiomis žiniomis, Darbo partija, rinkdamasi kandidatą į Vilniaus merus, svarstė, jog A.Gedvilas šiuose rinkimuose esą galėtų taikytis į elektoratą, kuris per visuomenės apklausas renkasi maištaujantį advokatą Igną Vėgėlę.
Kandidato paieškos stringa
Desperatiškos kandidato į Vilniaus merus paieškos vis dar tęsiasi Liberalų sąjūdyje, kuris, iš partijos pasitraukus R.Šimašiui bei jo šalininkams, sostinėje naujų lyderių neatrado.
Neoficialiomis žiniomis, partijos lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen kurį laiką dairėsi kandidato iš šalies, bet nė vienas jos kalbintas visuomenei bent kiek labiau žinomas asmuo kol kas liberalų siūlymu nesusiviliojo.
Šaltinių teigimu, liberalai netgi mėgino prikalbinti konservatorius kelti bendrą nepartinį kandidatą, bet, panašu, ši idėja buvo palaidota susidūrus su tinkamų kandidatų stygiumi.
Kai kurie liberalai pripažįsta, kad partija Vilniuje yra patekusi į pato situaciją. Nors liberalai sostinėje turi rėmėjų, bet jų kandidatas į miesto merus energetikos ekspertas Martynas Nagevičius per praėjus rinkimus tarp septyniolikos kandidatų buvo tik keturioliktas.
Tiesa, dar blogiau už jį Vilniuje pasirodė visi trys vadinamųjų visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai. Bet kol kas apie nepriklausomus kandidatus Vilniuje nieko negirdėti.
Seimas šią savaitę nusprendė, kad tiesioginiai merų bei savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną. Seimas taip pat nustatė griežtesnius reikalavimus rinkimų komitetams.
Pastarieji turės būti registruoti kaip juridiniai asmenys. Savivaldos rinkimuose dalyvauti norintys komitetai turės būti įregistruoti iki gruodžio 10 dienos.
