Jeigu konservatorių partija į merus iš tiesų keltų populiariausius, vienmandatėse apygardose išrinktus Seimo narius, o šie rinkimus laimėtų, jų vietoms parlamente užimti būtų rengiami nauji rinkimai.
„Valdančiajai daugumai gali tekti rimti išbandymai, nes konservatorių partijos minimi potencialūs kandidatai į merus yra vienmandatininkai. Jų pergalės mero rinkimuose reikštų naujus rinkimus Seime – būtent jų atskirose, vienmandatėse apygardose.
Kas galėtų garantuoti, kad jose ir vėl būtų išrinktas valdančiosios daugumos atstovas? Valdančiųjų laukia labai rizikingas ir sudėtingas laikotarpis“, – pastebėjo G.Burbulytė.
Garsiausi vardai
Pirmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) žada galutinai apsispręsti dėl savo kandidatų į merus Vilniuje ir Kaune, tačiau pretendentai į kandidatus aiškūs jau dabar.
Tarp konservatorių pretendentų į sostinės merus – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulius Saudargas bei Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Iš keturių minimų pretendentų – net trys vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.
Tokia pati situacija ir Kauno miesto mero rinkimuose – kaip pretendentus konservatoriai nurodo švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, Seimo narį Vytautą Juozapaitį bei Kauno savivaldybės tarybos narį Paulių Lukševičių.
Visi trys Seimo nariai taip pat buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
Net ir Klaipėdos miesto mero rinkimuose konservatoriai kels Seimo narį, vienmandatininką Audrių Petrošių. Šis politikas, anot G.Burbulytės, turi galimybių laimėti – tikrai patenka tarp trijų populiariausių kandidatų.
„Seimui pavasarį gresia atsinaujinimas, jeigu konservatorių iškelti kandidatai į merus iš tiesų laimėtų rinkimus.
Jėgų balansas yra toks, kad valdančioji dauguma pakimba ant siūlo. Kas nutiktų konservatorių pergalės atveju? Galėtume tikėtis Vyriausybės atsinaujinimo, jėgų persigrupavimo, o gal ir iš viso reikėtų kalbėti apie naują koaliciją?“ – neatmetė politologė.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro 73 Seimo nariai, opoziciją – 68 parlamentarai, tad vos trims Seimo vienmandatininkams laimėjus mero rinkimus, valdantieji prarastų savo persvarą, o daugumos likimas spręstųsi naujuose rinkimuose.
Opozicijos vaidmuo
Šiuo metu opozicijoje esančioms partijoms, anot G.Burbulytės, savivaldos rinkimuose bus paprasčiau, kadangi dauguma jų galimų kandidatų į merus yra išrinkti pagal sąrašą – pergalės atveju jų vietą Seime automatiškai užimtų pirmas už brūkšnio praėjusiuose Seimo rinkimuose likęs partijos narys.
Tačiau net ir keldamos Seimo vienmandatininkų kandidatūras opozicinės partijos nedaug rizikuoja – būtent trapiai valdančiajai koalicijai reikalingas kiekvienas balsas Seime.
Tiesa, G.Burbulytė abejoja, ar valdantiesiems praradus daugumą, opozicija veržtųsi formuoti naują valdžią – ypač tokiomis aplinkybėmis ir iki naujų Seimo rinkimų likus tiek nedaug laiko.
„Tai, kad valdančioji dauguma gali tapti valdančiąja mažuma, nėra atmestinas variantas. Tačiau tikėtina, kad net ir tapę mažuma, jie vis tiek liktų valdžioje, nes opozicijos susiskaldymas ganėtinai didelis.
Nors opozicinės frakcijos demonstruoja tariamą vienybę, realiai daugeliu klausimų sutarimo nematome. Tad lieka klausimas, ar Seime padaugėjus opozicijos atstovų, jie galėtų susivienyti ir pasakyti, kad dabar jie yra dauguma ir formuoja naują valdžią“, – abejojo politologė.
„Kai kurie opozicijos atstovai kalba, kad yra tam pasiryžę, bet puikiai žinome, kokia sudėtinga yra situacija, todėl dabartinei opozicijai perimti valdžią nebūtų paranku“, – pridūrė ji.
Be to, politologė pastebėjo, kad valdančiųjų gretų praretėjimas ir pokyčiai Seime gali būti dar didesni negu iš pirmo žvilgsnio atrodytų.
„Renkamos ir savivaldybių tarybos – žinant, kad Seimo kadencija jau ritasi į antrą pusę, kad situacija gana sudėtinga, koks nuovargis yra visuomenėje ir tarp Seimo narių, galima galvoti, kad vienas ar kitas Seimo narys pasirinks ateitį savivaldybės taryboje“, – neatmetė politologė.
Liberalų vaidmuo
Vaizdą parlamente sujaukti gali ir mažieji koalicijos partneriai – Liberalai ir Laisvės partija. Tiesa, kol kas garsiau kaip apie galimą kandidatą į sostinės merus kalbama tik apie Seimo narį, laisvietį Vytautą Mitalą, tačiau jis išrinktas pagal sąrašą.
Politologė įsitikinusi, kad nei konservatoriai, nei liberaliosios partijos neaukos garsiausių savo Seimo narių dėl mažesniųjų savivaldybių merų pozicijų – Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus.
Tuo metu trijų didžiųjų miestų merų pozicijos, kaip pastebi G.Bubulytė, būtų strategiškai svarbios ir ruošiantis 2024 metų Seimo rinkimams.
„Įdomiausias yra konservatorių sprendimas – ar jie žengs radikaliausią žingsnį ir leis savo žvaigždėms, jų ministrėms, turinčioms visuomenės pasitikėjimą, ir vienmandandatininkams dalyvauti rinkimuose.
Iki šiol valdančiosios daugumos atstovai buvo deklaravę, kad kliūčių žmonėms kandidatuoti neturėtų būti. Po tuo gali slypėti ir noras perkrauti Vyriausybę.
Visgi, būtų aukojami populiariausi ministrai ir aktyvūs Seimo nariai. Galbūt paskutinę minutę konservatoriai nutars neaukoti populiarių ministrų, o apsiriboti sąrašiniais Seimo nariais, neužimančiais ministrų pozicijų“, – svarstė politologė.
Merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai Lietuvoje įvyks po kiek daugiau kaip penkių mėnesių – kitų metų kovo 5-ąją.
