Laukia dar viena kalba
Antradienį, po penkias dienas imituoto „balsavimo“ Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse surengtuose pseudoreferendumuose skelbiama, neva šių teritorijų gyventojai išreiškė norą tapti Rusijos Federacijos dalimi.
Britų žvalgyba teigia, kad V.Putinas penktadienį turėtų kreiptis į Rusijos parlamento rūmus ir kalbos metu paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją bei prijungimą prie Rusijos.
Stums derėtis?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad V.Putinas, skelbdamas apie okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimą prie Rusijos, tuo pačiu ir vėl pagrasins branduolinio ginklo panaudojimu, jei ukrainiečiai šias savo teritorijas mėgins išlaisvinti.
L.Kasčiūnas pabrėžia, kad tokį šantažą V.Putinas labiau taiko Vakarų valstybėms, tikėdamasis, kad šios darys spaudimą Ukrainai leistis į jai nepalankias derybas.
„Neatmesčiau galimybės, kad jis paskelbs įtraukiantis šias teritorijas į Rusijos Federacijos sudėtį. Tada įsijungia visa branduolinio atgrasymo logika, kuria jis gąsdina mus visus – kad gali panaudoti strateginį branduolinį ginklą, neva tai jau bus Rusijos teritorijos ataka.
Vakarams siųs signalą, kad jūs nebetiekite ginklų ukrainiečiams, nes laimėti kariškai nebeišeis, geriau stumkit Kyjivą į kapituliaciją, į Maskvai palankų susitarimą“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas taip pat neatmeta, kad V.Putinas gali paskelbti Rusijos pasienio ruože įvedantis karo padėtį.
„Tada Rusijai atsiranda daug visokių galimybių, kaip gali viską užgniaužti, riboti visus susirinkimus, visas politines partijas, žiniasklaidos priemones, lengviau ir mobilizuoti, lengviau pavesti teritoriją kariniams tikslams.
Įsijungia ir bauginimo faktorius, galimybė dar labiau kontroliuoti visuomenę, kai taip reikia resursų. Tada galima uždaryti sienas, kur tik įmanoma“, – nurodė NSGK pirmininkas.
Mobilizuos ukraniečius?
Paskelbdamas okupuotas Ukrainos teritorijas Rusijos dalimi V.Putinas galėtų į savo armiją paimti ir rusų užimtose žemėse gyvenančius ukrainiečius.
Vis dėlto, ši galima pseudoreferendumų pasekmė L.Kasčiūnui kelia mažiau nerimo negu galimybė, kad Vakarų valstybės išsigąs Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu.
„Lieka klausimas, kiek (Rusijai – aut. past.) pavyks mobilizuoti ukrainiečius, kokia jų motyvacija. Galima sakyti, kad ukrainiečiai nesutiks ir galės pabėgti, pasislėpti ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje. Tai yra išsprendžiama problema. (...)
Esminis išbandymas Vakarams – nepasiduoti bauginimui, aiškiai suformuluoti rusams, kad branduolinio ginklo panaudojimo padariniai jiems bus katastrofiški. Tai jau pasakė JAV Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J.Sullivanas – jog lauktų ne tik sankcijos.
Labiausiai pergyvenu dėl to, kad kažkas Vakarų valstybėse po to bauginimo pradės galvoti, kad karinio sprendimo nebegali būti, pradės stumti Ukrainą į nepalankias derybas per mažesnį ginklų tiekimą, arba nebetiekimą visiškai“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Laukia daugiau grasinimų
Atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis taip pat teigė manantis, kad pirmiausiai V.Putinas pseudoreferendumus ir teritorijų prijungimą išnaudos Vakarų valstybių bauginimui.
„V.Putinas yra įspraustas į kampą, atsidūręs sudėtingoje aplinkoje ir jaučia, kad karas jam nesiseka, gali būti, jog po referendumų jis dar kartą šantažuos pasaulio bendruomenę branduoliniais ginklais.
Dar kartą pasakys, kad tai yra Rusijos teritorija ir joje galioja Rusijos Konstitucija, ir kad imsimės šių priemonių, jeigu reikės. Be to, kai bus paskelbti referendumai, jie galės mobilizuoti tos teritorijos gyventojus kaip Rusijos piliečius į karą“, – lrytas.lt kalbėjo V.Malinionis.
Dalinės mobilizacijos bėdos
V.Malinionio teigimu, nors dalinę mobilizaciją V.Putinas paskelbė vos prieš savaitę, jau yra ką tik pašauktų rusų, atsidūrusių ukrainiečių nelaisvėje.
„Vieną iš jų kalbino, o vaizdo įrašą patalpino „Youtube“ – jis papasakojo, kaip buvo paimtas, gavo šaukimą. Matosi, kad žmogus nenorėjo kariauti, nebuvo už karą, bet, kaip ir dauguma rusų, patogiai sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo, kas vyksta, ir tik kai pačius palietė, jau susirūpino“, – pasakojo V.Malinionis.
„Ukrainiečiai tuos rusus, kurie ketina pasiduoti į nelaisvę, skatina registruotis, yra sukurta aplikacija. Kitiems, jeigu nespėjo išvažiuoti į užsienį, patarinėjama slapstytis, kad nebūtų įteiktas šaukimas į komisariatą. Jie skatinami deginti komisariatus, organizuoti mitingus, protestus.
Kaip pavyzdys yra pateikiami Dagestanas ir Čečėnija. Dagestanas nustojo šaukti į komisariatus vyrus, nes jie sukėlė pavojingą situaciją, galėjo kilti masinės riaušės. Tai – neblogas pavyzdys, kad susitelkusi visuomenė gali save apginti.
O Čečėnijoje R.Kadyrovas pareiškė, kad jau suteikė karui virš 200 proc. pageidaujamų karių ir daugiau jie nemato prasmės vykdyti mobilizaciją. Akivaizdžiai nepaklūsta centrinio Kremliaus nurodymams, ir nieko. O tie regionai, kurie paklūsta, bus toliau terorizuojami, jų piliečiai siunčiami neparuošti į frontą kaip patrankų mėsa“, – pastebėjo atsargos pulkininkas.
Nors Kremlius paskelbė, kad dalinė mobilizacija apims tik 300 tūkst. Rusijos piliečių, L.Kasčiūno nuomone, tikrasis šaukiamų asmenų skaičius gali suktis apie milijoną.
„Dalis yra pajėgumų atstatymui, dalis yra užnugario formavimui, okupuotų teritorijų apsaugai.
Bet gali būti ir tokių situacijų, kai jie bus naudojami kaip gyva mėsa, užimant, okupuojant naujas teritorijas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
