„Tai – visų jūsų ir mūsų nuostabi šventė, todėl kviečiame tęsti mums brangią ir prasmingą Lietuvių dienų tradiciją. Čia buriamės bendram tikslui – puoselėti tautines, kultūrines vertybes, papročius, kalbą, skatinti nacionalinę savivertę ir išsaugoti savo tapatybę (...)“, – sveikindamas tautiečius, kalbėjo vienas iš Lietuvių dienų organizacinio komiteto pirmininkų Raimundas Šilkaitis.
Jis ragino visus susirinkusiuosius prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos datų – mūsų šalies krepšinio šimtmetį ir paremti kariaujančią Ukrainą, kurios atstovai šventės metus buvo susibūrę specialiame paviljone.
Šventę pagerbė garsios aktorės
„Nesu praleidusi nė vienų Lietuvių dienų Los Andžele, todėl negalėjau neatvykti ir šiemet. Be to, su manimi sykiu ir mano širdies sesuo Onutė Nausėdaitė (garsi lietuvių kilmės aktorė ir dainininkė – red.)“, – vos pasirodžiusi ir ištarusi kelis žodžius, ovacijas sukėlė žinomiausia lietuvė Holivude, vienintelė iš čia dirbusių lietuvių kilmės aktorių Šlovės alėjoje turinti savo žvaigždę Rūta Lee.
Sveikino tautiečius ir Lietuvos generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė bei iš Lietuvos atvykę Seimo vicepirmininkas Adomas Jarutis ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.
Pastarieji tautiečiams žadėjo, kad anksčiau ar vėliau bus priimtas dvigubos pilietybės įstatymas. Pasak jų, gal tam bus surengtas net ir referendumas.
Klaipėdietis ilgisi namų
„Dalyvauju šioje šventėje, nes labai myliu savo tėvynę ir gimtąją Klaipėdą. Į Lietuvių dienas mane tėvai pirmą kartą buvo atsivedę, kai man buvo dvylika metų ir nuo to laiko aš nepraleidau nė vienos šventės.
Šį kartą pats sukūriau tautine tematika lipdukus ir piešinius marškinėliams, kuriuos su draugais atvežėme specialiai šią dieną“, – kalbėjo iš Klaipėdos kilęs, bet nuo trejų metų Amerikoje gyvenantis Matas Bekeris (23m.).
Jo tėvai, anksčiau gyvenę Floridoje, sugrįžo į Klaipėdą, o jis pasiliko baigti mokyklos: „Likau su savo drauge, katinais ir kitais gyvūnais. Į Lietuvą iki COVID-19 pandemijos sugrįždavau kiekvienais metais. Šiemet ruošiausi skristi, bet sutrukdė Ukrainoje prasidėjęs karas. Bet kitais metais tikrai skrisiu, nes jau esu nepaprastai pasiilgęs tėvų ir tėvynės“, – prisipažino Matas.
Nepamiršta lietuviško alaus tradicijų
„Kas gali būti svarbiau už lietuvybę? Jai išlaikyti ir puoselėti, pirmiausia, skirtos lietuviškos mokyklos, o taip pat lietuvių organizacijos bei ypatingos šventės – Dainų šventės ar Lietuvių dienos. Kaip gi galima būtų jose nedalyvauti“? – linksmai, lietuvišką alų gurkšnodamas buvo nusiteikęs Almis Kuolas, specialiai į Los Andželo Lietuvių dienas atvykęs iš San Francisko.
Paklaustas, kaip šeimoje puoselėja lietuvybę ir ar tarpusavyje kalba lietuviškai, jis nustebo: „Argi dabar kalbėčiau su jumis lietuviškai, jei šeimoje kalbėtumėme kita kalba? Ir mano vaikai, ir anūkai puikiai kalba lietuviškai.
Vienas iš mano sūnų su šeima apie penkiolika metų gyvena Vilniuje ir net nenori sugrįžti į Ameriką. Jam Lietuvoje – miela ir gera. Bet šiemet per Velykas Amerikoje buvome susirinkę visi – mes su žmona, trys vaikai ir šeši anūkai“.
A. Kuolas yra kilęs iš Rokiškio, todėl Amerikoje puoselėja ir savo giminės alaus tradicijas – verda namie alų: „Gaila, bet nesu paveldėjęs jokio savo giminės alaus recepto, todėl kiekvieną kartą verdu vis kitokį alų.
Mano aludarystės patirtis leido suprasti įdomų dalyką – kelis šimtus metų alų gaminantys vokiečiai neleidžia savo tėvynėje aludariams būti inovatoriais, todėl jų alus toks pats gramozdas, koks buvo prieš penkis šimtus metų.
Kitose šalyse, kad ir Belgijoje, kur alų kažkada pradėjo virti vienuoliai, yra daug daugiau įdomesnio alaus. Atvažiavęs į Lietuvą, visada stengiuosi paragauti kuo įvairesnio mažų alaus daryklėlių alaus“.
Surinktas lėšas skirs Ukrainai
„Kai prasidėjo karas mano gimtojoje Ukrainoje, kelias savaites dieną-naktį klausydavausi žinių, gaudydavau kiekvieną naujausią pranešimą, kas darosi tėvynėje? Karo pradžioje kariavo mano tėvas, bet, sulaukęs pensijinio amžiaus, buvo išsiųstas į atsargą.
Dabar fronte – artimas giminaitis. Kasdien meldžiuosi, kad jis liktų gyvas. Nenoriu ir aš Los Andžele sėdėti rankų sudėjusi, todėl su kitais savanoriais ukrainiečiais dirbu fonde „Kartu su Ukraina“, – atviravo Olga Baizler, prieš dešimt metų iš gimtojo Žitomyro atvykusi į Los Andželą.
Ji Lietuvių dienų šventėje prekiavo įvairiais ukrainietiškais suvenyrais, vėliavomis, knygomis bei nacionaliniais papuošalais. Visos šventės metu surinktos lėšos bus išsiųstos į Ukrainą.
Lietuvių dienų organizatoriai skelbė, kad nuo karo pradžios Amerikos lietuviai Ukrainai paremti yra surinkę daugiau nei tris milijonus JAV dolerių.
