Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga stebisi aukščiausių šalies institucijų noru nuolat viešai ginčytis – anot jo, toks elgesys nei vienai, nei kitai pusei neprideda rinkėjų simpatijų, negana to, kenkia Lietuvos gyventojams.
Kelti klausimą – nebuvo jokios prasmės?
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad į artimiausią Europos viršūnių susitikimą turėtų važiuoti premjerė I.Šimonytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda, mat susitikimo metu bus sprendžiami energetikos klausimai, kurie – Vyriausybės veiklos sritis.
Toks ministro pasiūlymas supykdė prezidentą – šis pareiškė, kad I.Šimonytės Vyriausybė neturi jokių konkrečių pasiūlymų: „Jei važiuoji į Briuselį tai turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga įsitikinęs, kad iš naujo kelti EVT klausimą nebuvo jokios prasmės.
„Vyriausybė atsakinga už socialinę, ekonominę Lietuvos politiką – būtų prasminga, jeigu Lietuvai EVT atstovautų premjeras. Tačiau teisinė padėtis yra tokia, kad visi argumentai yra prezidento pusėje.
Jeigu jau nustatyta, kad prezidentas turi nuspręsti, kas vyksta į EVT – o jis aiškiai pasakė, kad jis šios teisės atsisakyti neketina, vadinasi, kelti šį klausimą nėra prasmės“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo S.Spurga.
„O tokios peštynės lygioje vietoje, kurios buvo ir praeitą kartą, nedavė jokių rezultatų tada, neduos ir dabar“, – pridūrė jis.
Politologas teigė manantis, kad būtų lengviau surašyti ne tai, ką konkrečiai nuveikė Prezidentūra ar Vyriausybė, bet ką G.Nausėda ir I.Šimonytė yra pasisakę vienas apie kitą.
„Tai labai keista, nes atrodo, kad galbūt politikai – tiek viena, tiek kita pusė, įsivaizduoja, kad tai yra politinė kova, kad tokie pasisakymai rinkėjų akyse jiems suteikia daug pliusų ar reitingų taškų.
Manau, kad taip nėra. Vis dėlto, ir Lietuvos padėtis nėra tokia, kad šiuo metu būtų galima tokiu būdu kovoti. Manau, kad rinkėjams reikia visiškai ne to – jiems reikia konkrečių sprendimų, bendro darbo“, – įvardijo S.Spurga.
Kuri pusė kaltesnė?
Politologas teigė negalintis išskirti, kuri pusė nuolat atsinaujinančiame Vyriausybės bei Prezidentūros konflikte yra kaltesnė.
„Abi pusės yra ambicingos, turi tam tikras žmogiškas savybes – matosi, kad kartais negali susivaldyti ir provokuoja, o kita pusė, kaip taisyklė, nelieka skolinga. Nė karto nebuvo taip, kad kita pusė nutylėtų“, – pastebėjo S.Spurga.
„Tai prasta tradicija – ir praeita Vyriausybė prastokai sutarė su G.Nausėda. Kai jie tapo opozicija, dabar jau labai geri draugai. Net sunku pasakyti, kodėl taip vyksta“, – pridūrė jis.
Politologas apskritai politiniame gyvenime teigia pasigendantis sprendimų argumentacijos.
„Nėra taip, kad žmonėms tik reikėtų tų gėrybių, krintančių iš dangaus, kad reikėtų visiems ir visus remti. Jeigu būtų kalbama argumentais, jeigu būtų aiškiai parodomi keliai, kuriais eina Vyriausybė ir kuriais norima pasiekti tikslus, matyt, daugelis tų klausimų atkristų“, – svarstė S.Spurga.
Konfliktas pradės kenkti Lietuvai?
Pasak S.Spurgos, premjerės I.Šimonytės ir prezidento G.Nausėdos vieši apsižodžiavimai dar nėra ta problema, kuri sukeltų krizę, vis dėlto, tokie nesutarimai, anot jo, iš tiesų kenkia Lietuvai.
„Atsiminkime pandemijos laikotarpį. Kas jau kas, bet pandemija turėjo suvienyti visus politikus – visi suprantame, kad tai buvo nelaukta, turėjome priimti sprendimus, neturėdami patirties, turėjome pagelbėti vieni kitiems.
Viena pusė užėmė poziciją, kad aš esu teisus ir viską žinau, kita vertus, ko tik ėmėsi, viskas buvo kritikuojama. Tada kita pusė į tam tikrus pasiūlymus atsako neargumentuotai, o visa tai apipinama įvairiais asmeniškais išsireiškimais, spalvingomis metaforomis, kurios visiškai ne vietoje“, – priminė S.Spurga.
Politologas įsitikinęs, kad rinkėjai įvertintų, jeigu prezidentas ir Vyriausybė energetikos kainų krizės akivaizdoje dirbtų ranka rankon.
„Tai abiems pusėms pridėtų balų ir reitingų taškų. Padėtis ir taip ganėtinai rimta. Jeigu žmonėms galbūt nereikia išmokų jau rytoj, jiems reikia aiškumo, supratimo, kad šia problema rūpinamasi, kad ji sprendžiama, ieškoma kelių bendrai. (...)
Vyriausybės ir prezidento nesutarimai nesukels didelių griūčių, krizių, bet sutarimo nebuvimas turi tam tikrą įtaką: užaštrina politinę kovą, sukuria tam tikrą atmosferą.
Tuo labiau, kad ir Lietuvoje, ir už jos sienų grėsmių yra daug, o darbai, kurie turi būti atliekami kartu, yra akivaizdūs. Net sunku įsivaizduoti, kaip Lietuva eis šiuo keliu, jeigu kiekvieną kartą aukščiausi pareigūnai nesutars ir apsižodžiaus“, – kalbėjo S.Spurga.
