Palangoje nedaug kas abejoja, kad 46 metų Š.Vaitkus meru bus perrinktas dar kartą. Dvejuose praėjusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose antrojo turo neprireikė, o jo pergalė buvo įtikinama.
2015 metais už Š.Vaitkų balsavo 5686 palangiškiai – 73,73 proc. dalyvavusių rinkėjų, o 2019-aisiais jis gavo 5858 kurorto gyventojų balsus ir atotrūkį nuo konkurentų padidino dar labiau – 75,97 proc. visų rinkimų dalyvių balsų.
– Žinodamas, kaip baigėsi ankstesni mero rinkimai Palangoje, ar ramiai laukiate kitų metų kovo 5-osios? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Š.Vaitkaus.
– Visiškai ramus niekuomet negali būti. Egzaminui gali būti kuo puikiausiai pasiruošęs, bet atsakinėdamas bet kada gali suklupti.
Neslėpsiu, mano padėtis kiek geresnė, nes mero rinkimų rezultatas priklauso ne nuo manęs.
Rinkėjai balsuoja ne už žmogų, o už jo atliktus darbus.
Jei šią kadenciją būčiau prasnaudęs ant laurų, o mano komanda visus tuos ketverius metus pratinginiavusi, ateinančiuose rinkimuose man nepadėtų jokie anksčiau pasiekti procentai.
Palangiškių palaikymą gali greitai išbarstyti.
Manau, kad jie balsuoja ne tiek atsidėkodami už praeities pasiekimus, kiek tikėdami, kad jie bus pratęsti ir ateityje.
– Kokie šios kadencijos pasiekimai palangiškius gali įtikinti, kad darbų tempas nesumažės ir iki 2027 metų?
– Tuos pasiekimus ir pokyčius mato ne tik mūsų miesto, bet ir kiekvieną vasarą kurorte apsilankantys visos šalies gyventojai.
Tiesa, ši kadencija buvo pati sunkiausia.
Teko atlaikyti prislėgusią pasaulinę pandemiją. Ypač ji kirto kurortams – užsidarinėjo viešbučiai, neveikė restoranai. Net – kas galėjo pagalvoti – kurį laiką žmonės į kurortą iš viso nebuvo įleidžiami.
Nepaisant anksčiau nepatirtų rūpesčių, mūsų projektai nesustojo ir komandai pavyko pasiekti beveik visus užsibrėžtus tikslus.
Per metus baigėme rekonstruoti Senąją gimnaziją.
Apie 3,5 mln. eurų vertės projektas apėmė visą pastatą, atnaujintas fasadas ir interjeras, pakeistos visos inžinerinės komunikacijos, grindys.
Atnaujinta pagrindinė miesto transporto arterija – Vytauto gatvė, ją pritaikant saugiam dviračių eismui. Sutvarkyti visi įvažiavimai į centrinę Palangą ir Šventąją.
Iš pelenų buvo prikelta senojo kurorto širdis – kurhauzas. Ypač populiari restauruotoje medinėje pastato dalyje esanti teatro salė, reprezentacinių renginių salė.
Grafų Tiškevičių architektūriniam paveldui išsaugoti skiriame išskirtinį dėmesį. Tai savotiška gija, kuri kurorto dabartį sieja su istorija.
Restauravome „Anapilio“ vilą, kurioje įkurtas iki šiol Palangos neturėtas Kurorto muziejus. Privatus verslas atstatė vilą „Komoda“.
Negaliu nepaminėti ir galbūt neapčiuopiamų savivaldybės pasiekimų. Sugebėjome apsaugoti „Pušyno“ sanatoriją, kurią Vidaus reikalų ministerija jau buvo pasmerkusi uždarymui. Nuo privatizavimo išsaugojome „Auskos“ viešbutį su jam priskirtu 20 hektarų ploto pajūrio mišku.
– Kokie šią kadenciją nespėti padaryti darbai nusikels ateičiai?
– Jau seniai yra pasitvirtinę, kad didesniems darbams vienos kadencijos neužtenka, nes pusę jos užtrunka techninių dokumentų ruošimas, teritorijos planavimas.
Stadiono rytinėje dalyje buvome užsibrėžę pastatyti dengtą futbolo maniežą, tačiau dalis jam skirto sklypo pateko į Klaipėdos plento pakelės krūmynus, kurie buvo priskirti miško žemei.
Vadinamasis išmiškinimas Vyriausybėje buvo baigtas prieš 3 mėnesius, todėl tik dabar pradedame maniežą projektuoti. Jį ketiname pritaikyti ir lengvaatlečiams – aplink futbolo aikštę įrengsime bėgimo takus.
Ne vienos ir net ne dviejų kadencijų darbas – Šventosios uosto atstatymas.
Tai vienas svarbiausių Palangos tikslų, padėsiantis panaudoti mūsų kurorto geografinę padėtį ir jūrą. Jau finišuoja apie 4 mln. eurų kainavę antrojo etapo darbai. Liko baigti pastatyti angarą, išbetonuoti krantinę ir įrengti valčių nuleidimo slipą.
Kad uostas galėtų tarnauti jachtoms, pasieniečių, kariškių, Būtingės terminalą aptarnaujantiems laivams, būtini molai, kurie neleis smėliu užnešti įplaukos kanalo.
Atstatomame uoste apsilankę Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovai vienu balsu pritarė, kad jis būtinas valstybei. Tačiau tai turėtų atsispindėti ir šalies biudžete.
Statomas uostas jau dabar keičia Šventosios veidą ir traukia investicijas.
Čia nebeliko apleistų pastatų, išduoti 3 ar 4 leidimai viešbučių statybai. Verslas supranta, kokią pridėtinę vertę ir turizmo trauką kuria pramoginiai uostai, todėl tam jau ruošiasi nelaukdamas visų darbų pabaigos.
Pasikeitusi aplinka natūraliai išstums medinius namelius, o primityvus ir pigus poilsis liks istorija. Dėl uosto Šventoji ateityje taps prestižinio poilsio vieta.
– Ko dar planuojate imtis, jei liksite šiame poste?
– Neseniai ištikusi energetinė krizė parodė, kaip svarbu yra pasirūpinti žaliąja energija. Sieksime, kad visos savivaldybės įmonės būtų kuo mažiau priklausomos nuo įprastinės energijos šaltinių.
Reikia baigti renovuoti visus miesto daugiabučius, kad gyventojai savo pinigų nešvaistytų pertekliniam būstų šildymui.
Palanga jau baigia susijungti su Šventąja. Būtina gyvenamuosius kvartalus aptarnaujanti transporto infrastruktūra.
Planuojamas 15 kilometrų ilgio Vytauto gatvės pratęsimas į šiaurę, kuris įsilietų į Elijos gatvę Šventojoje.
Miesto centrą reikia išlaisvinti nuo automobilių, nes vasaros įkarštyje Palanga panašėja į didmiestį.
Jau ruošiamas turgavietės rekonstrukcijos projektas – visas turgaus sklypas atsidurs po stogu, o ant jo bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Daugiaaukštė mašinų stovėjimo aikštelė planuojama Rąžės aikštelės vietoje. Tai leistų uždrausti mašinų stovėjimą Vytauto gatvėje nuo J.Basanavičiaus gatvės iki parko.
– Jei būsite vėl išrinktas meru, jūsų mero darbo stažas kitos kadencijos pabaigoje pasiektų 16 metų. Ar nesibaiminate, kad šis darbas kada nors gali nusibosti?
– Man įdomu, kol galiu kurti, kol sumanymo pradžia baigiasi visiems matomu rezultatu.
Viename nedideliame Švedijos miestelyje, kuriame viskas yra įgyvendinta, taryba susirenka nuspręsti, ar pastatas bus žalios, ar mėlynos spalvos.
Jei Palangoje pasieksime tokį lygį, tuomet mero darbas manęs tikrai nevilios.
Seime priimtos įstatymo pataisos merui nuo šiol nustatė tris kadencijas iš eilės.
Nemanau, kad miestui norėčiau vadovauti dar 12 metų. Visi merui tenkantys rūpesčiai, metai iš metų besikartojančių problemų sprendimas įgauna rutinos požymių.
Toks darbas gali tapti nuobodus, jame pamažu ima ištirpti kūrybos dalis.
