Apie naujausias politines aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Įžvelgia pavojų
Lietuvos diplomatijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad prezidentas prisiėmė didelę atsakomybę Europos Vadovų Taryboje ieškoti valstybei palankaus sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, prezidentas Gitanas Nausėda į tai atsakydamas pažymėjo, kad ministras turėtų mažiau mokyti kitus ir daugiau dirbti pats.
„Užsienio reikalų ministras turi didžiulį darbų barą ir jam reikėtų mažiau domėtis, ką aš dirbu – nes aš savo atsakomybę puikiai suprantu – ir pačiam išnaudoti visas galimybes dirbant ministrų taryboje“, – teigė G.Nausėda.
„Reikėtų mažiau mokyti aplink esančius kaip gyventi ir pačiam daugiau dirbti“, – rėžė šalies vadovas.
Liberalų sąjūdžio vienas iš lyderių E.Gentvilas pripažino, kad EVT kontekste dauguma viešai nuskambėjusių prieštaringų pasisakymų tikrai nebus pamiršti ir ateityje.
„Čia ir yra tragedija – daug šitų pasakytų frazių ir sentencijų įeis į ateities politologines, politines istorijas, ir jos liudija apie sunkiai suderinamą asmeniniame ir instituciniame lygmenyje užsienio politiką. Tai ir yra skaudžiausia.
Turbūt kiekvienas iš šitų politikų nuryja kokią nors nuoskaudą asmeniškai, bet tai tikrai nepadeda eiti į priekį su koordinuota užsienio politika. Galima sutikti, kad, pavyzdžiui, energetikos klausimai tiesiogiai nėra prezidento funkcija, bet yra kaip yra. Aš jau prieš pusantrų metų sakiau, kad šis ginčas yra bevaisis – jeigu prezidentas nesutiks kaitaliotis su premjere atstovaujant Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, tas niekur neveda. Kaip matome, nesutinka“, – aiškino E.Gentvilas.
Jis prisiminė ir pernai garsiai nuskambėjusią istoriją su buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučiu Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kuri, pasak jo, jau tuomet signalizavo apie labai rimtas komunikacines problemas.
„Prisimenu kitą situaciją, kai buvo nutarta, kad kai kurie Europos vadovai, konkrečiai tada dar Angela Merkel, skambins Lukašenkai, tarsis su juo, derinsis. Prezidentas apie tai buvo informuotas, užsienio reikalų ministras skėsčiojo rankomis, ir Prezidentūra pasakė, kad prezidentas perdavė informaciją „tam, kam reikia“ – žinote, čia jau tampa tikrai pavojingais dalykais.
Bijau, kad tokie pasibaksnojimai asmeniniame ar institucijų lygyje gali atvesti prie tokių katastrofiškų dalykų, kai nėra algoritmų, kas turi gauti informaciją, kokia seka turi ją gauti, o pagal tai, kas patinka ar nepatinka, kaip kažkas nutaria. Aš kalbu ir apie juodžiausią scenarijų – J.Bideno administracija praneša prezidentui apie kažką labai rimto ir grėsmingo, prezidentas, neturėdamas jokių algoritmų, nusprendžia kam nors paskambinti, pasitarti, o Lietuvos institucijos yra nežinioje.
Apokaliptinis, bet ir spėjamas scenarijus – norėčiau, kad taip nebūtų“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Paklaustas, ar apskritai G.Landsbergio pareiškimai apie atstovavimą EVT yra derinami su koalicijos partneriais, E.Gentvilas teigė, kad šiuo atveju susireikšminti nereikėtų, o užsienio reikalų ministras visko derinti su kitais koalicijos partneriais tikrai neprivalo.
„Ir aš, kaip koalicijos partneris, irgi nederinu savo minčių einamaisiais klausimais – čia galima ginčytis, ar pasibaksnojimas su prezidentu yra einamasis klausimas, ar ne, bet ir aš esu pasakęs prezidento atžvilgiu vieną, kitą, trečią kritišką frazę įvairiais klausimais, ir tikrai niekada nederinau, nes nemanau, kad tai turi būti daroma“, – svarstė jis.
Ragina atsisukti į praeitį
Darbietis A.Mazuronis savo ruožtu pripažino, kad G.Landsbergis kelia iš esmės teisingus klausimus, tačiau šioje vietoje jis turėtų tų klausimų klausti ne visuomenės, koalicijos partnerių ar paties prezidento, o partijos kolegos ir buvusio premjero Andriaus Kubiliaus.
„Kodėl 2008 metais būtent jis pradėjo tokią praktiką, kai Dalia Grybauskaitė važiavo, 2008 metais pasinaikino ta sistema, kai buvo dvi kėdės Vadovų Taryboje, ir pasidarius vienai kėdei A.Kubilius, konservatorių partijos atstovas, vadas pasakė, kad Vadovų Taryboje Lietuvai atstovaus D.Grybauskaitė – ir tai jokių klausimų nekėlė. <...> D.Grybauskaitė važiavo ir energetikos, ir švietimo, ir socialiniais klausimais, ir visais kitais klausimais.
Mes tada Europos reikalų komitete su V.Andriukaičiu kėlėme tą klausimą, ar taip yra teisinga, ir tas, kas labiausiai gynė tą poziciją, buvo būtent konservatoriai ir A.Kubilius“, – prisiminė A.Mazuronis.
Jo teigimu, valstybės politika turi būti nuosekli ir ilgalaikė, todėl simpatijoms ar antipatijoms čia – ne vieta.
„Čia negali daryti esminių pokyčių pasikeitus vienam ar kitam pareigūnui, remiantis savo asmeniniais „myliu“ ar „nemyliu“. Natūralu, kad kai prezidentu tapo tas, kas galbūt nepatinka valdančiajai daugumai, daryti tokius pokyčius užsienio politikoje, kas iki šiol yra nusistovėję, yra mažų mažiausiai nesolidu ir vaikiška“, – svarstė Darbo partijos pirmininkas.
Pasak jo, labai gaila, kad ši politinė diskusija dažnu atveju būtent šioje temoje perauga į „vaikišką pasistumdymą“.
„Verslininkams nesvarbu, kas ten važiuos ir atstovaus – jiems svarbu, koks bus galutinis rezultatas. Tai yra svarbiausia ir nereikėtų to stumdymosi daryti.
Vadovų Taryboje vyksta politinės diskusijos, ne dalykinės. Prieš tai vyksta energetikos tarybos, o Vadovų Taryba yra tik tas organas, kuris uždeda galutinį tašką. Man atrodo, ar ten būtų I.Šimonytė, ar G.Nausėda – rezultatas būtų lygiai tas pats. Esmė yra tame, kaip sprendimas yra paruoštas iki tol“, – pridūrė A.Mazuronis.
Visą „24/7“ pokalbį su E.Gentvilu bei A.Mazuroniu per „Lietuvos ryto“ televiziją galite pamatyti sekmadienį 16.30 val.
