Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti karybos ekspertai teigia, kad didžiųjų Ukrainos miestų apšaudymais Kremliaus režimas, tikėtina, neapsiribos, o po Saugumo tarybos posėdžio V.Putinas gali pranešti apie įvedamą karo padėtį visoje Rusijoje, Baltarusijos karių tiesioginį įsitraukimą į karą.
Beprasmiai smūgiai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad pirmadienį, laikotarpiu nuo 06:20 iki 11:15, Rusijos Federacija įvykdė raketų ir raketų-oro antskrydžius Ukrainos teritorijoje iš Kaspijos jūros ir Nižnij Novgorodo regionų prieš Kyjivo, Lvivo, Chmelnickio, Dnipro, Nižino, Žitomyro, Charkivo miestus.
Rusijos pajėgos paleido 83 raketas, iš jų 43 numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos. Okupantai panaudojo ir 17 bepiločių orlaivių „Shahed 136“, kurie buvo paleisti iš laikinai okupuoto Krymo ir Baltarusijos teritorijos. Šiuo metu žinomi 5 žuvusieji ir daugiau nei 30 sužeistųjų. Nukentėjo Filharmonijos pastatas, Chanenkovo ir Ševčenkos muziejai.
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys portalui lrytas.lt teigė, kad Kremliaus režimo keršto veiksmai po Krymo tilto sprogimo buvo neišvengiami, vis dėlto, reakcija kol kas ne tokia brutali, kokios iš Rusijos buvo galima tikėtis – miestai atakuojami konvenciniais smūgiais.
„Krymo tiltas – ne tik logistinė arterija, ne tik pasiųsta strateginė žinutė, kad mes galime pažeisti tą tiltą, bet ir asmeninis įžeidimas V.Putinui, kurio projektas tas tiltas buvo“, – įvertino A.Navys.
Smogimai per Ukrainos civilinius objektus, Kyjivo apšaudymas, anot A.Navio, karine prasme yra visiškai beprasmiai, vis dėlto, parodo, jog Ukrainos oro gynyba suveikė tik iš dalies.
„Tai kelia klausimą, kaip Kyjivas yra saugomas – turiu omeny priešraketinę, priešlėktuvinę oro gynybą. Reikėtų susirūpinti ir kitų objektų, svarbių miestų apsauga, ir galbūt vėl kelti klausimą, ar Vakarų pasaulis turi padėti Ukrainai uždengti dangų bent virš svarbiausių objektų, didesnių miestų, virš branduolinės jėgainės, ar palikti tai režimo malonei?
Dabar raketos leidžiamos į miestus, bet įsivaizduokime, jeigu tokios raketos būtų paleistos, pavyzdžiui į Černobylį, Zaporožės branduolinę jėgainę? Tai iš viso būtų katastrofa“, – pabrėžė jis.
Kokio atsako galima tikėtis?
Karybos ekspertas Darius Antanaitis savo ruožtu teigė, kad šiuo metu nėra svarbu, kas ir kodėl susprogdino tiltą į Krymą – svarbiausia yra rezultatas.
„Esmė yra tai, kas įvyko. Dabar Krymo tiltas veikia ypatingai sumažintu našumu – 75 proc. viso (rusų pajėgų – aut.past.) aprūpinimo ėjo per šį tiltą, o šiuo metu, iš tų 75 proc., drįsčiau teigti, geriausiu atveju liks 20–30 proc. procentų“, – įvertino D.Antanaitis.
Eksperto manymu, pirmadienį šaukiamo Saugumo tarybos posėdžio metu V.Putinas ieškos, kokį atsaką Ukrainai surengti.
„Ką dar rusai galėtų padaryti be to, ką jau yra pridirbę Ukrainoje? Ar jie aktyvuos Baltarusiją? Tokiu atveju Baltarusija privalo pripažinti Rusijos aneksuotas teritorijas tam, kad pateisintų savo įsiveržimą į Ukrainą.
Branduolinio ginklo panaudojimas? Branduolinis ginklas nebuvo naudojamas nei Mariupolyje, nei kituose miestuose, bet jie yra visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus“, – pastebėjo D.Antanaitis.
A.Navys svarstė, kad „teroristiniu aktu“ pavadinęs Krymo tilto sprogimą V.Putinas turi tiek savo visuomenei, tiek Vakarams parodyti, kad šį išpuolį vertina rimtai.
„Tolesnis konflikto eskalavimas neturi jokios logikos, jokio racionalaus paaiškinimo, nes nesvarbu, ko režimas imsis, tai gali tik šiek tiek pratęsti jo egzistavimą, bet jis vis tiek anksčiau ar vėliau bus užbaigtas.
Ką V.Putinas gali padaryti toliau? Gali pasakyti, kad Rusiją užpuolė, jog reikia skelbti karo padėtį visoje Rusijoje“, – neatmetė A.Navys.
Karybos ekspertas skeptiškai vertino taktinio branduolinio ginklo panaudojimo tikimybę.
„Pastaruoju metu stebėjome daug eskalacijos branduoliniu ginklu, tačiau būtų sunku sakyti, kad jie ir toliau tai naudos, nes gavo labai aiškų įspėjimą iš Vakarų, kas lauktų Rusijos, jei tai ir toliau bus eskaluojama.
Tačiau gali būti tokie dalykai kaip karo padėties paskelbimas, visuotinės mobilizacijos paskelbimas“, – įvardijo jis.
Pasak A.Navio, karo padėties paskelbimas Rusijoje iš esmės nieko nepakeistų.
„Ir taip vyksta pilna mobilizacija – ji galbūt vyksta chaotiškai, bet ji jokiu būdu nėra dalinė. Karo padėties paskelbimas, galbūt ne visoje Rusijoje, galbūt teritorijose šalia Ukrainos, jiems leistų Rusiją pervesti į karo stovį absoliučiai, tvarkytis taip, kaip režimas nori.
Dabar bent jau yra bandoma apsimesti, kad Rusija yra demokratija, kad kažkiek atsižvelgiama į piliečių laisves, teises ir pareigas. Jeigu to nebūtų, tie žmonės būtų gaudomi, renkami ir vežami į frontą“, – kalbėjo A.Navys.
Baltarusijos vaidmuo
D.Antanaičio teigimu, jeigu Baltarusijos kariai būtų tiesiogiai įtraukti į karą Ukrainoje, tai ukrainiečiams apsunkintų šalies gynybą.
„Ukrainai reikėtų kovoti mažiausiai dviem frontais, išskirstyti savo pajėgas labai dideliu atstumu vienas nuo kitų. Reikėtų perskirstyti logistiką – logistiniai sunaudojimai ir aprūpinimas būtų žymiai didesni ir intensyvesni negu dabar, ukrainiečiams praktiškai kovojant viename fronte“, – įvertino D.Antanaitis.
Tuo metu A.Navys teigė manantis, kad A.Lukašenka turi du pasirinkimus – arba jis eina kartu su Rusija į Ukrainą, arba Rusijos kariuomenė kartu su Baltarusijos kariuomene eina prieš jį.
Tiesa, A.Navio manymu, tiesioginis Baltarusijos karių įsitraukimas į agresyvius veiksmus prieš Ukrainą tiek V.Putinui, tiek A.Lukašenkai gali būti didesnė bėda nei nauda.
„Baltarusijos karinės pajėgos yra nepasiruošusios karui, be to, matome psichologinę visuomenės ir karių būklę – gali būti, kad tie ginklai būtų atsukti ne prieš Ukrainą, bet prieš režimą Minske“, – neatmetė karybos ekspertas.
Pirmieji pareiškimai
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka pirmadienį pareiškė, esą Ukraina rengiasi smogti jo šalies teritorijai. Be to, pranešė su V.Putinu sutaręs dislokuoti bendras regionines pajėgas.
„Dėl paaštrėjimo prie Sąjunginės valstybės vakarinių sienų susitarėme dislokuoti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos regioninę grupę „, – sakė A.Lukašenka.
„Jei grėsmės lygis pasiekia dabartinį lygį, kaip dabar, mes įtraukiame Sąjunginės valstybės grupę. Šios grupės pagrindas (aš visuomet apie tai kalbėdavau) – armija, Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos“, – pridūrė jis, nepatikslinęs, kur bus dislokuoti kariai.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginės valstybės sutartį, numatančią glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius.
„Turiu jus informuoti, kad šios grupės formavimas prasidėjo. Tai, mano nuomone, vyksta jau dvi dienos. Buvo duotas mano nurodymas, kad mes pradėtume formuoti šią grupę“, – teigė A. Lukašenka.
