Ministrui pareiškus, kad Vokietijos sprendimas, jog Lietuvai priskirta šios šalies kariuomenės brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų, yra tinkamas, sukilo ir konservatorių frakcijos nariai, kurie kviesis ministrą šį klausimą aptarti iš naujo.
Ž.Pavilionis: „Grėsmė saugumui vyksta dabar“
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad visi šalies politikai krašto gynybos klausimais turi kalbėti vieningai ir kartoti, jog Vokietijos brigada turi būti Lietuvoje.
„Siekiant tikslų užsienio politikoje vienybė yra ypatingai svarbi. Keičiasi Vokietijos pozicijos, ji vis labiau įsitvirtina mūsų regione, vis labiau remiama Ukraina, bet lygiai taip pat matome, kaip sunku priimti tuos sprendimus, todėl toks nuomonių išsiskyrimas mums tikrai nepadės.
Turime aiškiai sakyti, dėl ko apsisprendėme dar prieš Madrido NATO viršūnių susitikimą – kad vokiečių brigada turi būti čia, Lietuvoje, ir dabar.
Jie gali naudotis laikina infrastruktūra, per tą laiką mes ją padarytume rimtesne. Bet grėsmė saugumui vyksta dabar“, – antradienį kalbėjo Ž.Pavilionis.
Konservatorius pabrėžė įvykius Ukrainoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino desperaciją ir neramumus Baltarusijoje.
„Nerimas Baltarusijoje kyla – dalis žmonių gali būti mobilizuota, ir kas bus tada? Mes neturime laiko laukti dešimt dienų. Vokiečiai turi būti čia, ir tai turime sakyti visoms politinėms spalvoms, visais lygiais – tiek Vyriausybės, tiek Prezidentūros, visais ministrais.
Vokietija yra didelė šalis, ir tik vienu balsu kalbant tą rezultatą, tikėtina, pasieksi“, – nurodė Ž.Pavilionis.
L.Kasčiūnas: Lietuvos gynybai vadovaujantys politikai negali silpninti valstybės pozicijų
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu pabrėžė, kad dešimties dienų modelis gali būti tik laikinas sprendimas.
„Lietuvos interesas yra – kai mes būsime pasirengę – brigada čia. Signalai, kurie verčia suabejoti tokia pozicija – o aukštojoje diplomatijoje kiekvienas žodis yra svarbus, pasakytas viename ar kitame kontekste, mes negalime siųsti skirtingų signalų.
Dešimties dienų modelis gali būti tik laikinas sprendimas iki tol, kol mes būsime pasiruošę ir surišime savo pasiruošimo grafiką su vokiečių pasiruošimo grafiku“, – antradienį teigė L.Kasčiūnas.
„Tai turi būti pagrindinis akcentas, o ne tai, kad „per dešimt dienų“, „to užteks“ ir panašiai. Kitaip tariant, kai krizė prasideda, reikia turėti kuo daugiau NATO pajėgų čia“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūnas teigė, kad A.Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į NSGK posėdį, kuriame bus iš naujo koordinuojama Lietuvos pozicija šiuo klausimu.
Dar pirmadienį savo feisbuko paskyroje L.Kasčiūnas priminė, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) yra priėmusi aiškų ir nedviprasmišką sprendimą, jog valstybės strateginis tikslas yra Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje.
Vertindamas A.Anušausko pareiškimus L.Kasčiūnas teigė, kad Lietuvos gynybai vadovaujantys politikai negali silpninti valstybės pozicijų, ignoruoti VGT nutarimų.
„Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio asmeninis indėlis į šios brigados atsiradimą Lietuvos ir Vokietijos santykių darbotvarkėje yra vienas esminių, tiksliai įvardija, kad būtina, jog „apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“.
Visi kiti Vyriausybės nariai (ministrai) turėtų tai suprasti ir įgyvendinti VGT sprendimus. Lietuva negali kalbėti keliais balsais, negalime prieštarauti vienas kitam, o tuo labiau atstovauti ne savo pozicijas, atkartoti kitų, kad ir labai mums draugiškų, valstybių darbines derybines nuomones.
Lietuvos ministrai turi ginti Lietuvos pozicijas bei nacionalinius interesus. Lietuvos gynybai vadovaujantys politikai negali silpninti valstybės pozicijų, ignoruoti VGT nutarimų. Jie turi suprasti kas yra aukštoji diplomatija ir veikti atitinkamai“, – rašė L.Kasčiūnas.
Pastabos – ir iš G.Landsbergio
Pastabų A.Anušauskui turėjo ir pats konservatorių partijos lyderis, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, pabrėžęs, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.
„Šiandien situacija yra de facto tokia ir vokiečiai tai patvirtino, kad taip, mes pas jus atvyksime, jeigu pavojus kiltų. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento G.Nausėdos ir kanclerio O.Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – nurodė G.Landsbergis.
Be to, ministro teigimu, Vyriausybė su Krašto apsaugos ministerija jau yra suderinusi infrastruktūros brigadai priimti planą.
„Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – kalbėjo G. Landsbergis.
A.Anušauskas: „Džiaugiuosi eiline proga atsakyti į klausimus“
Šeštadienį A.Anušauskas, argumentuodamas Ukrainos pavyzdžiu, teigė, kad apie Rusijos ketinimus pradėti karą buvo žinoma dar 90 dienų iki agresijos pradžios, todėl, anot jo, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas.
Pirmadienį, reaguodamas į Seimo opozicijos kritiką, A.Anušauskas teigė galintis atsakyti į visus politikų klausimus.
„Negali sakyti, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tarp vadovų nėra sutarimo ir vienybės – pirmininkas su opoziciniu D.Gaižausku puikiai sutaria ir dirba ranka rankon.
Džiaugiuosi eiline proga atsakyti į klausimus, nes kritika yra normalu“, – feisbuko paskyroje rašė ministras.
Tiesa, A.Anušauskas tikino, kad opozicija su kritika paskubėjo, nes „jokie susitarimai su Vokietija nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta“.
„Dar kartą pabrėžiu – su žurnalistais kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų.
Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai gal kada sužinos. Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo“, – nurodė ministras.
