„Prezidentas akcentuoja, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione, mūsų valstybės krašto apsaugos sistema turi turėti pakankamai resursų. Todėl valstybės biudžete jis siūlo užtikrinti lankstumą ir galimybę optimaliai laiko atžvilgiu reaguoti būtent į galimybes rinktis sprendimus dėl gynybos. Todėl šalia projektuojamo 2,52 BVP lygio kitų metų biudžete, siūlo numatyti papildomą skolinimosi galimybę biudžete deficito rėmuose būtent gynybos finansų srityje, siekiančią arčiau 3 proc. BVP, taip išvengiant rizikos mums labai svarbiuose karinės infrastruktūros projektuose“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais.
I. Segalovičienė atkreipia dėmesį, kad NATO sąjungininkės taip pat imasi ryžtingų žingsnių, todėl, pabrėžia ji, Lietuvai būtina dėti pastangas, kad šalis turėtų pakankamai resursų reikiamai infrastruktūrai kurti.
„Prezidentas su Vokietija sutarė, o Madride jis įtvirtino brigados buvimą ir kad ji bus Lietuvoje, priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų. Ir prezidentui labai svarbu, kad krašto apsaugos sistema turėtų pakankamai resursų operatyviai sukurti infrastruktūrą sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje. Ir matome, kad iš tikrųjų šiuos ryžtingus žingsnius finansuoti gynybą daro ir kitos NATO valstybės“, – pridūrė prezidento vyriausioji patarėja.
Paklausta, kada šalies vadovo siūloma iniciatyva galėtų pasiekti Seimo posėdžių salę, I. Segalovičienė nekonkretizavo. Vis tik, jos teigimu, neatmestina, kad po parlamentarų diskusijų prezidento siūlomai iniciatyvai gali būti atlikti reikiami pataisymai. „Mes tikimės, kad Seime vyks tos diskusijos ir pats Seimas bus proaktyvus ir reaguos, Seime bus atlikti reikiami pataisymai, o po to, žinoma, kai jau biudžeto projektas grįš į Vyriausybę, ir Vyriausybė atsižvelgs. Čia labai svarbu ir krašto apsaugos ministro proaktyvumas, nes nematyti to, kas vyksta šalia Lietuvos, negali. Ir visi puikiai žino, kad turime užtikrinti sąjungininkų dislokavimą“, – nurodė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Jis sako, kad prieš patvirtinant 2023 m. biudžetą reikėtų įvertinti geopolitines aplinkybes, kurias sukėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Vyriausybei numačius, kad kitų metų biudžete asignavimai krašto apsaugai sieks 2,52 proc. BVP, G. Nausėda mini Lietuvai kaimyninių valstybių, nusprendusių gynybai skirti daugiau lėšų, pavyzdžius.
Šalies vadovas pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
