„Pagal tą deklaraciją, taip, kaip ją skaitome, tai yra brigada, kuri turėtų fiziškai būti Lietuvoje, mes tam ir ruošiamės. Tačiau žinome, kad tokie dalykai negali atsirasti nei per minutę, nei per mėnesį, nei per dvi savaites. Tokiam skaičiui karių yra reikalinga infrastruktūra. Mes esame jau vasarą pasiruošę darbinį infrastruktūros variantą, per kiek laiko galėtumėme ją išplėtoti, kad ji būtų pakankama, kiek tai kainuotų“, – pirmadienį LRT televizijai teigė premjerė.
Ministrė pirmininkė viliasi, kad infrastruktūra, reikalinga Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, galėtų būti išplėtota per trejus metus.
„Kadangi tokios investicijos vis tiek turi būti suderintos su šalimi, kuri turėtų čia atsiųsti karius, dabar yra sudaryta mūsų Krašto apsaugos ministerijos ir Vokietijos krašto apsaugos ministerijos darbo grupė. Aš labai tikiuosi, kad laiko taškus ji labai gerai susiplanuos. Manau, kad per trejus metus tikrai realu išplėtoti visą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad brigada galėtų būti Lietuvoje“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusį šeštadienį Rukloje lankantis Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Vis tik, ministro pritarimas viešojoje erdvėje sukėlė nepasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Reaguodamas į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog jo ir Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo susitarimas dėl vokiečių vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje yra galiojantis.
