„A.Anušausko pasisakymai mums kelia daug abejonių – kaip jis suvokia grėsmes, ir jo pasisakymas dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Krašto apsaugos ministras nėra, mano galva, visiškai savarankiškas – jis turi atsiklausti parlamento. Mes esame parlamentinė valstybė.
Mes galvojame, kad ministras grėsmes suvokia labai aplaidžiai. Kai iškilusios tokios grėsmės, mes neturime nei laiko, nei sąlygų taikstytis su tokiu ministro vadovavimu krašto apsaugos ministerijai, kuri atsako už mūsų krašto gynybą.
Todėl manome, kad jeigu nepavyks susikalbėti, jeigu jis vėl rodys savo aroganciją, kelsime ir dėl šio ministro pasitikėjimo klausimą“, – teigė D.Gaižauskas.
Trečiadienį A.Anušauskas kviečiamas į Seimo NSGK posėdį pasiaiškinti dėl Vokietijos brigados dislokavimo perspektyvų Lietuvoje.
D.Gaižauskas teigė, kad opozicijos parlamentarai ministrui turi tris pagrindinius klausimus.
„Suprantame, kad dar vienas Ukrainos puolimas greičiausiai bus iš Baltarusijos pusės – ten sukaupta nemažai Rusijos ginkluotųjų pajėgų, karinės technikos, dronų kamikadzių. Ar mato mūsų krašto ministras grėsmes, kaip jas vertina? Ar tikrai nereikia Vokietijos brigadai jau čia būti, dėl šių iškilusių grėsmių?
Antras klausimas – ar krašto apsaugos ministras suvokia, kaip mes galime vieni gintis šią dieną? Kokie Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kaip jis juos vertina?
Trečias svarbus dalykas – išsiaiškinti, kodėl krašto apsaugos ministras galvoja, kad jis visiškai nepriklausoma politinė figūra? Jam nereikia nieko atsiklausti parlamento, nereikia derinti pozicijų su parlamentu? Kodėl jis galvoja, kad jam nebūtina dalyvauti NSGK posėdžiuose? – dėstė Seimo narys.
D.Gaižausko teigimu, kai NSGK buvo sprendžiami pagrindiniai krašto gynybos klausimai, ministras posėdžiuose nesilankė.
Nesutarimai tarp politikų kilo A.Anušauskui pareiškus, kad pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, jog šis vienetas į Lietuvą iš Vokietijos krizės atveju atvyktų per dešimt dienų.
Netrukus šią poziciją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pabrėžę, kad Lietuvos siekis, jog vokiečiai kariai būtų nuolat Lietuvoje, nesikeičia.
Lietuvos prezidento G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate numatyta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Šis susitarimas buvo tarp virtinės NATO priimtų sprendimų, skirtų sustiprinti rytinį Aljanso sparną po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Spalį Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“, tačiau apie nuolatines vieneto rotacijas nekalbėjo.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai. Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.
