Vytautas Bruveris. Subyrėjus britų vyriausybei, įžvelgia panašią grėsmę ir Lietuvoje

Didžiojoje Britanijoje, niekaip nenurimstančioje po „Brexit“, – vėl dideli sukrėtimai. Iš posto traukiasi premjerė ir valdančiųjų konservatorių lyderė L.Truss.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Bruveris<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Bruveris<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Vytautas Bruveris, ELTA vyriausiasis redaktorius

Oct 22, 2022, 8:38 AM, atnaujinta Oct 22, 2022, 8:52 AM

Priežastis – sumaištis Parlamente subyrėjus paramai premjerei ne tik pačioje jos valdančiojoje partijoje, bet ir vyriausybėje. Į dugną smigo ir L.Truss reitingai, o ji pati blaškėsi vis labiau.

Šios sumaišties pagrindas – biudžeto svarstymas ir kovos dėl mokesčių pakeitimų. Atsistatydinimo išvakarėse L.Truss dar kovingai žadėjo žūtbūt laikytis, tačiau staiga įsirašė į karalystės istoriją kaip trumpiausiai poste buvusi vyriausybės vadovė.

Politinės suirutės vėl apimtos Didžiosios Britanijos laukia arba nauji konservatorių lyderio, arba viso Parlamento rinkimai.

Žvelgiant į visa tai iš Lietuvos kyla natūralus klausimas: ar panaši padėtis nesiklosto ir mūsų valdančiųjų viršūnėse? Bent išorinių tokios padėties panašumų – ne vienas.

Vyriausybės ir valdančiųjų partijų pasitikėjimo rodikliai visuomenėje, žinoma, ne tokie žiaurūs kaip L.Truss, tačiau tikrai ne iš tvirtųjų. Pagrindo jiems atsigauti kol kas nėra, priešingai – kur kas daugiau šansų, kad reitingai smuks.

Politikos užkulisiuose vis sklando kalbos, kad premjerė I.Šimonytė gali atsistatydinti nebeištvėrusi nuolatinės įtampos, spaudimo ir nestabilumo. Ji pati šią savaitę viešai paskelbė, jog pasitrauktų, jeigu matytų, kad Vyriausybė nebeturi pakankamos paramos ir pasitikėjimo Seime.

Tačiau politikė lyg ir leido suprasti, kad ir tokiu atveju ne tiesiog trenktų durimis, o dar bandytų tvirtinti naują Vyriausybę.

Šiaip ar kitaip, girdimas vis garsesnis burbuliavimas konservatorių stovykloje tebesitęsiant šokiams su kardais aplink krašto apsaugos ministrą A.Anušauską ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką M.Majauską. Visų šių šokių fone – ir premjerės figūra.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L.Kasčiūnas šią savaitę tęsė savo partijos bendražygio A.Anušausko pozicijų apšaudymą.

Komitete ministras turėjo toliau aiškintis, kodėl sutiko su kolegės iš Vokietijos viešu pasakymu, kad Vokietijos kariuomenė pavojaus Lietuvai atveju reaguotų per 10 dienų, o ne aiškiai nukirto, jog vienintelis mūsų tikslas – kad vokiečių brigada kuo greičiau Lietuvoje įsikurtų nuolat.

Bet pagrindinė NSGK posėdžio režisūra, akivaizdu, buvo susijusi ne su šiais retorikos dalykais. Garsiausiai po posėdžio kalbėję opozicijos atstovai pliekė ministrą, kad jis visai nevykęs, nedirba savo tiesioginių ir svarbiausių darbų, tik reklamuojasi dėl aukštų reitingų. Be to, ministras esą ignoruoja komitetą ir jame beveik nesilanko. Sunku buvo atsikratyti įspūdžio, kad ši kritika buvo suderinta su kai kuriais valdančiaisiais, pirmiausia su L.Kasčiūnu.

Ministras vis dėlto greičiausiai liks poste. Tačiau panašu, kad šis susikirtimas – kovų dėl kitų postų ir įtakos reikalas. Aukštus reitingus užsitarnavęs A.Anušauskas galbūt šitaip sodinamas ant žemės siekiant jį neutralizuoti būsimose kovose dėl partijos pirmininko arba premjero postų.

Gal šios kovos, pirmiausia dėl premjero posto, – visai netolima perspektyva?

Toliau kaista atmosfera ir aplink BFK bei jo galvą M.Majauską. Pastarasis numojo ranka į partijos vadovybės aiškiai pasiųstus signalus, kad tuo atveju, jei toliau šokinės, bus išverstas iš kėdės. Politikas pats viešai paskelbė, jog tuo grasinančios valdančiųjų viršūnės verčiau prisimintų, kad Seimo dauguma labai trapi ir biudžetui priimti reikia kiekvieno balso.

Šią savaitę BFK metė naują iššūkį Vyriausybei ir konservatorių prezidiumui, liepusiam partijos nariams Seime balsuoti tik pagal ministrų kabinetų liniją.

Komitetas kone sutartinai parėmė anksčiau M.Majausko ir valdančiosios Laisvės partijos siūlymą ne pusei metų, o neterminuotai pratęsti PVM lengvatinį tarifą viešbučiams, restoranams, renginiams. Tai palaikė ir kai kurie iš tų konservatorių, kurie buvo anksčiau šį projektą parėmę parašais.

Taigi išlieka, o galbūt net didėja galimybė, kad Vyriausybė tvirtinant biudžetą gali pralaimėti susirėmimą dėl šios lengvatos.

Finansinė klausimo apimtis gal ir nereikšminga, bet politinė, be abejo, principinė.

Vėl sunku atsikratyti įspūdžio, kad ir čia žaidžiami dešiniųjų vidaus žaidimai. Neatmestina, kad M.Majauskas, remiamas ir grupės partijos narių, tyčia provokuoja premjerę ar stumia ją link tokios situacijos, kai ji turėtų tikrintis pasitikėjimą Seime. Jei Vyriausybės sudėliotas biudžetas pačių konservatorių balsais priimamas su jai nepriimtinais pakeitimais, tai jau savaime kelia klausimą apie paramos ministrų kabinetui tvirtumą.

Situacijos, kad biudžetas apskritai būtų nepriimtas, įsivaizduoti kol kas neįmanoma. Bet gal kas nors iš pačių dešiniųjų ne tik to nebijo, o tam net ruošiasi taikydamasis į premjero kėdę? Ar tiesiog pirmiau nori nušluoti Vyriausybę, o po to formuoti kokią nors naują valdančiąją koaliciją?

Žinoma, kur kas labiau tikėtina, kad konservatorių vadovybė numalšins visus maištus ir prispaus pakankamai tautos išrinktųjų paremti biudžetą.

Juk vargu ar tokiam chaosui, koks kiltų griuvus arba biudžetui, arba Vyriausybei, arba abiem kartu, būtų pasirengę ir valdantieji, ir opozicija, ir su daugybe vis aštrėjančių krizių turinti kovoti valstybė.

Bet kokiu atveju padėtis valdžioje ir konservatorių stovykloje vis labiau kaista, o nepasitenkinimo židiniai plečiasi.

Kitaip sakant, Lietuvos politikos viršūnes ima gaubti nieko gera nežadančios ūkanos kaip ir ūkanotoje Didžiojoje Britanijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.