Teismas nutraukė informaciją apie D. Grybauskaitę rinkusio šnipo apeliacinį procesą

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Lietuvos piliečio Vladimiro Sokolovo apeliacinį procesą ir paliko galioti jam devynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dalia Grybauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Grybauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 25, 2022, 2:22 PM

Apeliacinis teismas antradienį informavo tenkinęs tokį Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą nuosprendį.

V. Sokolovą kartu su kitu nuteistuoju, Rusijos piliečiu Igoriu Gostevu, Vilniaus apygardos teismas pernai birželį pripažino kaltais dėl jų veiksmų, kai šie verbavo Lietuvos piliečius šnipinėti Rusijos naudai. Nuteistieji be kita ko siekė rinkti informaciją apie tuo metu prezidentės pareigas ėjusios Dalios Grybauskaitės apsaugą.

Abu asmenys slapstosi Rusijoje, paskelbta jų paieška. I. Gostevas nuteistas 10 su puse metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad teisėjų kolegija apeliacinį procesą nutraukė vadovaudamasi Baudžiamojo kodekso nuostatomis, leidžiančiomis tai padaryti, jei už akių nuteistas ir apeliacinį skundą padavęs nuteistasis yra laisvėje ir be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

„Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nors nuteistasis buvo informuotas apie suplanuotus teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, iš proceso aplinkybių visumos akivaizdžiai matyti, kad V. Sokolovas nesirengė atvykti į teismą, kaip ir nėra pagrindo manyti, jog į jį atvyks ir ateityje“, – nurodė teismas.

„Konstatavęs, jog nuteistasis už akių proceso apeliacinės instancijos teisme vengia, teismas taip pat padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimas neturi prasmės, todėl apeliacinį procesą pagal šio nuteistojo skundą nutraukė“, – teigiama teismo pranešime.

Rinko informaciją apie prezidentę

Bylos duomenimis, V. Sokolovas ir I. Gostevas 2011–2014 keliose užsienio valstybėse verbavo Lietuvos piliečius šnipinėti prieš Lietuvą – rinkti ir perduoti Rusijos žvalgybai ją dominančią informaciją ir mokėdavo už ją.

Pasak teisėsaugos, verbuojamiems asmenims buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento (dabar – Vadovybės apsaugos tarnyba) darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Bylos duomenimis, ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie D. Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Teismas taip pat pripažino, kad šie nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdami gauti tokių žinių, nuteistieji teikė verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Atskirta nuo FSB pareigūno bylos

Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutikęs ir apeliacinį skundą pateikęs V. Sokolovas prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.

Baudžiamoji byla V. Sokolovo ir I. Gostevo atžvilgiu buvo atskirta nuo bylos, kurioje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenko buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenko Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 metų balandį. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 metų lapkričio mėnesį prezidento dekretu N. Filipčenko buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris šioje šalyje nuteistus asmenis.

Trijų asmenų nuteisimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Jo metu bendradarbiauta su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.