Tokie kariuomenės vado žodžiai nustebino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kuris paragino visus vadovaujančius pareigūnus VGT aptarinėjamus su šalies saugumu ir pagalba partneriams susijusius klausimus pirmiausia spręsti už uždarų durų.
„Visko gali būti“, – paklaustas, ar Ukrainoje nebus neteisingai suprasti Lietuvos kariuomenės vado pareiškimai, atsakė G.Landsbergis.
„Būtent dėl to aš pats laikausi nuostatos, kad tai, kas yra diskutuojama VGT, yra diskutuojama už uždarų durų, nes tie sprendimai yra susiję su mūsų nacionaliniu saugumu, su mūsų parama partneriams. Raginu to paties principo laikytis ir kitus vadovaujančius pareigūnus.
Mane šiek tiek stebina, kad ši diskusija yra viešumoje“, – komentavo ministras.
Jis pats teigė manantis, kad Lietuva ir toliau gali tęsti visokeriopą pagalbą su okupantais kovojančiai Ukrainai, taip pat ir karinę. Tiesa, G.Landsbergis nekomentavo, ar Lietuva turėtų ukrainiečiams perduoti minėtus ginklus.
„Šitą klausimą ar norėčiau svarstyti VGT, kurios narys aš nesu, bet esu, kaip žinia, kviečiamas svečio teisėmis ir nuomonę, neabejotinai, ten išsakysiu“, – nurodė ministras.
Apie tai, kad siūlys VGT neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, kariuomenės vadas V.Rupšys užsiminė trečiadienį viešėdamas poligone Pabradėje.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė jis.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad „turime ieškoti kitų priemonių, kaip remti“ ukrainiečius. V.Rupšys svarstė, kad Lietuva galėtų paremti Ukrainą ginklais tuo atveju, jei greitu metu pavyktų įsigyti naujos ginkluotės ir ja pakeisti šiuo metu naudojamą.
„Reikia suprasti, kad esame įsipareigoję ir NATO. Aiškiai esame apibrėžę, kokius vienetus dedikuojame į NATO pajėgas. Tame tarpe turime turėti ir netiesioginės ugnies galimybes arba lauko artileriją, manevro vienetus su ugnies galia ir oro gynybą, kuri užtikrintų kaip priimančios šalies paramą“, – kalbėjo generolas leitenantas.
Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda spalį BNS teigė, kad sprendimas dėl šios karinės technikos perdavimo Ukrainai bus priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, tačiau jo datos nedetalizavo.
