TTK spalį pateikė išvadą, kad Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka. Dėl šios priežasties parlamentarai nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Įstatymo projekto rengėjai pažymi, kad, formuojant profesionalių vadovų korpusą su konkurencingu atlygiu, reformos tikslas yra stiprinti įstaigų vadovų grupę.
„Ilga, sudėtinga, daugiapakopė centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema neleidžia užtikrinti atrankos proceso efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje. Vadovą įdarbinančios valstybės tarnybos institucijos ir įstaigos neidentifikuoja, kokio įstaigos vadovo ieško, realiai nevykdomas kandidatų į įstaigų vadovų pareigas pritraukimas ir aktyvi paieška. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra efektyvus ir nesudaro galimybių tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų“, – taip įstatymo projekte apibūdinama dabartinė situacija valstybės tarnyboje.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
