Daliai politikų kaltinant policiją ir Vidaus reikalų ministeriją (VRM) dėl šio plano neįvedimo malšinant pernykštes riaušes, pati ministerijos vadovybė skelbia planuojanti plano „Vėtra“ iš viso atsisakyti.
Kas yra planas „Vėtra“?
Pagal Viešojo saugumo tarnybos (VST) įstatymą, tarnybos pajėgos gali būti siunčiamos likviduoti ypatingos situacijos tik vidaus reikalų ministro įsakymu ir jos panaudojamos ypatingai situacijai likviduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Riaušės laikomos prasidėjusiomis, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 283 straipsnyje „Riaušės“.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, teritorinės policijos įstaigos, kurios veiklos teritorijoje prasidėjo riaušės, viršininkas nedelsdamas priima įsakymą pradėti operaciją „Vėtra“.
Vidaus reikalų ministras, gavęs informaciją apie operacijos „Vėtra“ pradžią, jeigu VST pareigūnai nebuvo pasitelkti iš anksto, nedelsdamas skelbia žodinį įsakymą dėl VST pareigūnų panaudojimo riaušėms likviduoti.
Šis įsakymas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po žodinio įsakymo davimo turi būti parengtas ir pateiktas vidaus reikalų ministrui.
Kodėl planas neįvestas?
Riaušių malšinimui skirtas planas „Vėtra“ vėl sukėlė aršių diskusijų bangą po to, kai dabar jau buvęs VST vadas Ričardas Pocius viešai prabilo apie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių prie Seimo malšinimo.
R.Pocius teigė riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus tarnybos pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija priminė chaosą.
R.Pocius kritikavo sprendimą laiku neaktyvuoti plano „Vėtra“.
Savo ruožtu R.Požėla teigė, kad riaušių malšinimui „Vėtra“ nebuvo įvesta dėl dviejų priežasčių: nenorėta keisti operacijos vadovo jau prasidėjus operatyvinio veiksmo scenarijui, o situacija buvo įvertinta kaip lokalus konfliktas.
Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadas Saulius Gagas. Jis teigė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs VST pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų – jis negalėjo perduoti situacijos VST valdymui, ką numato įstatymas.
Nors planas „Vėtra“ įvestas nebuvo, vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė davė žodinį įsaką dėl VST pareigūnų pasitelkimo padedant policijai užtikrinti viešąją tvarką. Ministrė argumentavo, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST pareigūnus.
Tiesa, pagal įstatymą, VST pareigūnų pasitelkimas žodžiu turi būti įformintas raštu per dvi dienas, tačiau tai padaryta nebuvo. „Kas pasikeičia nuo to – mes įforminame ar ne? Faktas buvo tas, kad VST pasitelkta laiku“, – trečiadienį nurodė A.Bilotaitė.
Tuo metu R.Požėla ketvirtadienį teigė, kad VST pareigūnų pasitelkimo raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo, kaip įstaigos vadovo, klaida. Jo teigimu, planas neįformintas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas, į situacijos aptarimus“.
Be to, ministrė A.Bilotaitė pranešė, kad ministerija ketina atsisakyti „Vėtros“ kaip „sovietinio relikto“: Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“.
VRM: planas „Vėtra“ istoriškai yra senesnis už VST
Vidaus reikalų ministerijos atstovai naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad ministerija mato poreikį iš esmės peržiūrėti tarnybų specialiųjų planų sistemą, ypač šiuo metu susiklosčiusios saugumo aplinkos kontekste.
VRM atstovai įžvelgia kelis plano „Vėtra“ trūkumus.
„Pirmiausia klausimų kelia tai, kad jame numatomas vadovavimo keitimas veiksmų viduryje. Kyla klausimas – ar tuo netrikdomas neramumų valdymo tęstinumas, nuoseklumas ir sklandumas?
Šis planas skirtas itin pavojingų reiškinių suvaldymui, todėl būtina garantuoti maksimalų sklandumą, nepamirštant ir būtinybės užtikrinti, kad nebūtų sudarytos prielaidos perteklinės prievartos panaudojimui.
Visus sprendimus visuomenės saugumui užtikrinti turi priimti kompetentingi statutinių tarnybų pareigūnai, koordinuojantys visus veiksmus realiu laiku. Ir tai neturi būti susiję su vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimu.
Plano „Vėtra“ peržiūros procesas buvo pradėtas jau po pernai rugpjūčio 10 dieną įvykusių neramumų, dabar laikas kompleksiniam vertinimui ir sisteminiams pokyčiams“, – teigiama ministerijos komentare.
„Pats VST įstatymas buvo priimtas 2006 m., taigi planas „Vėtra“ istoriškai yra senesnis už VST ir jis siejosi su Vidaus tarnybos pulkais, kurie nuo įkūrimo išlaikė dar sovietinių laikų vidaus kariuomenės logiką“, – pridūrė VRM.
S.Skvernelis: įstatymo negalima naikinti vien todėl, kad jo nesupranti
Savo ruožtu opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis portalui lrytas.lt teigė, kad ministras turi teisę įstatymą tobulinti, vis dėlto, politikas pabrėžė, kad negalima įstatymo naikinti vien dėl to, kad „nesugebi jo įgyvendinti arba jo nesupranti“.
„Tai yra 2012 metų poįstatyminis teisės aktas, vidaus reikalų ministro patvirtintas strateginis planas, kaip reikia valstybės institucijoms veikti, kokios turi būti suformuotos valdymo ir veikimo grupės, kas ir kokią atsakomybę turi.
Ta pareiga kyla tiek iš policijos veiklos, tiek VST įstatymų. Tą planą 2012 metais priėmė koalicinė konservatorių Vyriausybė. Vadinti jų Vyriausybę sovietine, aišku, galima, bet tai yra jų Vyriausybės sprendimai, jie kildinami iš įstatymų.
Juos tobulinti visą laiką galima, bet negali naikinti įstatymo, jeigu nesugebi jo įgyvendinti arba jo nesupranti. Bet kokiu atveju, įstatymas įpareigoja – taip, yra ministro diskrecijos teisė, jis gali įstatymą tobulinti, jį keisti, bet kad toks strateginis planas turės būti yra faktas“, – portalui lrytas.lt sakė S.Skvernelis.
Politiko teigimu, vidaus reikalų ministrė netinkamai pasitelkė VST pareigūnus, neužtikrino, kad policija paskelbtų planą „Vėtra“.
Paskelbus planą „Vėtra“, pareigūnai gali naudoti specialiąsias priemones, tokias kaip guminės kulkos, guminės lazdos ar vandens patrankos, ašarinės dujos. S.Skvernelio teigimu, net ir paskelbus planą „Vėtra“ pareigūnai šių priemonių imtųsi tik tokiu atveju, jeigu jokios kitos priemonės nebeveiktų.
„Tik tai atvejais, kai jau nebeįmanoma jokiomis kitomis priemonėmis atkurti viešos tvarkos ar užkardyti masinių pažeidimų, galima naudoti prievartą, kuri numatyta įstatyme“, – pabrėžė Seimo narys.
Šiuo metu galioja keli ypatingoms aplinkybėms valdyti specialieji planai – tai „Vėtra“, „Žaibas“, „Varpas“, „Skydas“, „Sulaikymas“.
„Žaibas“ – specialiosios įkaitų išlaisvinimo operacijos planas. „Skydas“ – sprogimo grėsmės likvidavimo planas. „Varpas“ įvedamas dėl orlaivio užgrobimo civilinėje aviacijoje.
„Sulaikymas“ įvedamas dėl ieškomo asmens paieškos ir sulaikymo operacijos.
