Miesto tvarkymu užsiimantys specialistai, ekologijos puoselėtojai ir net dvasininkai nuolat primena, kad pagarbą mirusiajam lemia ne tik gėlių puokščių dydis ar ugnelių gausa.
Vis dėlto kasmet po Vėlinių susidaro kalnai atliekų – plastikinių ir stiklinių žvakių indelių, išsilydžiusio parafino, dirbtinių gėlių ir sudžiūvusių vainikų.
Vilniaus universiteto studentų atstovybė Kauno fakultete parodė pavyzdį, kaip galima mirusiuosius pagerbti kitaip, – pernai Visų šventųjų dieną vykusio renginio „Sielų upė“ metu jie Laisvės alėjoje įžiebė apie 2000 šviesos diodų (LED) žvakių.
Šiemet studentai vėl rengia daugybę kauniečių dominančią akciją – vėl naudos tik šviesos diodų žvakes, kurios nepavirs atliekų krūva.
Nemato didelių pokyčių
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna tvirtino, kad per kelerius pastaruosius metus didžiosiose kapinėse reikšmingų pokyčių neįvyko – gyventojai linkę gausiai puošti artimųjų kapavietes.
„Puošmenų mažėjo nereikšmingai, daugiau gerų pokyčių įvyko rūšiuojant atliekas“, – tikino R.Čėsna.
Nors prie kapinių sustatyti didmaišiai lapams ir kitoms žaliosioms atliekoms, dalis kapus tvarkančių žmonių elgiasi neatsakingai.
Kai tokiuose didmaišiuose atsiduria įvairių pašalinių daiktų, žaliųjų atliekų nebegalima perdirbti ir panaudoti, jos keliauja į mišrių atliekų krūvą.
Pasak įmonės vadovo, kapinėse surenkamas stiklas bei plastikas išvis netinkamas rūšiuoti.
Įtemptas darbas – visą mėnesį
R.Čėsna priminė, kad „Kapinių priežiūros“ darbuotojams dabar – pats darbų karštymetis, kuris trunka maždaug iki lapkričio vidurio.
„Mūsų užduotis – kuo geriau sutvarkyti kapinių teritoriją“, – tikino įmonės vadovas.
Spalį prasideda didysis lapų kritimas, todėl tenka kasdien juos šluoti nuo kapinių takų.
„Stiprus vėjas ar šalnos greičiau nupurto lapus ir tuomet juos galima surinkti vienu metu, tačiau šiam procesui niekaip negalime daryti įtakos“, – kalbėjo R.Čėsna.
Pradėjus šluoti lapus ir susidarius dideliems jų kiekiams didinamas išvežimo tankis.
Atliekų kiekį padidina ir kapų tvarkyti atvykę žmonės, kurie tokiu metu stengiasi užbaigti nedidelius statybinius ir kitokius darbus.
Seni augalai ir ugnelės nurenkami, atvežama naujų, todėl atliekų padaugėja kelis kartus.
Antroji kapų lankymo banga atsirita lapkričio pirmosiomis dienomis – tuo metu atvyksta žmonės iš tolimesnių vietovių.
Prašė neapsunkinti darbo
„Didelis žmonių srautas per trumpą laiką, automobilių spūstys kapinių prieigose smarkiai apsunkina darbą“, – tikino R.Čėsna.
Tokiu metu sugriauti tvarką pakanka vieno nedrausmingo vairuotojo, kuris nevykusiai pastato automobilį, – tuomet nebegali laisvai judėti neįgalūs žmonės, sutrinka atliekų išvežimas.
Pasak R.Čėsnos, atliekų vežėjai tikrai negali laukti, kol atsiras netvarkingai stovinčio automobilio vairuotojas, nes privalo laikytis darbo grafiko, ir išvyksta.
„Prie konteinerių kaupiasi atliekų kalnai, žmonės pyksta, tačiau galime tik iš anksto paprašyti vairuotojų elgtis atsakingiau ir nesudaryti trikdžių pareigas atliekantiems darbuotojams“, – kalbėjo R.Čėsna.
Jis minėjo, kad tai yra didžiųjų kapinių problema. Mažose kapinėse situacija gerokai paprastesnė – jose ir mirusiųjų laidojama mažiau, ir kapus lankančių žmonių srautas mažesnis, todėl atliekų susidaro gerokai mažiau.
Sunkvežimiai rieda kasdien
Bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai atliekas didžiosiose kapinėse įprastai surenka 2–3 kartus per savaitę, o artėjant Vėlinėms ir dar kurį laiką po jų sunkvežimiai rieda kiekvieną dieną.
„Norėtume, kad konteineriai nebūtų perpildyti“, – sakė įmonės atstovas Jonas Tumpa.
Pasak jo, gyventojai nuolat skatinami saikingiau puošti artimųjų kapus, bet didelių pokyčių nematyti, galima pastebėti tik kintančias tradicijas: anksčiau ant kapaviečių buvo dedama daugiau gėlių ar puokščių, dabar – ugnelių.
Viena ryškesnė tendencija – žmonės atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau rūšiavimas netenka prasmės, kai įvairios kapinėse susidarančios atliekos – stikliniai bei plastikiniai indeliai, dirbtinės gėlės, išsilydęs vaškas – sumaišomos su žaliosiomis atliekomis.
„Tokias atliekas vėliau tenka mechaniškai rūšiuoti“, – aiškino J.Tumpa.
Žmonių sąmonę užvaldė praktiški sprendimai
Marijus Gvildys, floristas:
„Žmonės ieško sprendimų, kad artimųjų kapavietė visada atrodytų gražiai ir ją aplankius užtektų perbraukti pašluoste.
Tokia nuostata juntama matant naujus skulptorių kūrinius net Petrašiūnų kapinių panteone.
Į didžiuosius miestus persikraustę žmonės ne visada randa laiko aplankyti artimųjų kapus atokesnėse vietovėse.
Kita didelė gyventojų dalis – emigrantai, kuriems taip pat kyla sunkumų porai dienų grįžti iš tolimos šalies.
Didelis užimtumas, gyvenimo patogumas kartais nustelbia ryšį su anapilin išėjusiu žmogumi, o būtent prisiminimai apie mirusįjį padeda surasti geriausią būdą pagerbti jo atminimą.
Pagerbimas turi būti nuoširdus, tai negali virsti prievole.
Visada ant artimųjų kapų statau vazonėlį su chrizantema, kuri labai gerai atitinka metų laiką, mat žydi tik sutrumpėjus dienoms.
Man Vėlinių gėlė – tik chrizantema, nes tai visomis prasmėmis labai gražus pasirinkimas.“
