Karybos ekspertai paaiškino, kas iš tiesų yra „nešvari bomba“, kokį poveikį panaudota ji gali sukelti ir kokių dviejų tikslų siekia Kremlius, vėl imdamasis branduolinių grasinimų retorikos.
Kas yra „nešvari bomba“?
Ukrainos karybos ekspertas, fizikas Oleksejus Hetmanas „Žinių radijo“ laidos metu aiškino, kad „nešvari bomba“ niekada nebuvo priskirta masinio naikinimo ginklų kategorijai.
„Bet kokios atominės bombos galiojimo laikas – vos trisdešimt metų. Po tiek metų raketoje esantis sprogmuo tampa nebetinkamu ir nebesprogs kaip atominė bomba.
Bet raketoje yra sprogdiklis. Kai jis sprogsta, radioaktyvi medžiaga uranas ir plutonis tiesiog išsibarsto kelis šimtus metrų. Daugiausiai – iki kelių kilometrų, priklausomai nuo to, kiek buvo branduolinio užtaiso.
Todėl nereikėtų kalbėti apie tai, kad tai sukels milžiniškas pasekmes. To negalima lyginti su atominių reaktorių sprogimais – ten visai kiti radioaktyvus elementai ir gerokai didesni jų kiekiai“, – įvertino O.Hetmanas
Pasak fiziko, kalbant apie „nešvarias bombas“ reikia žinoti kelias taisykles.
„Po sprogimo praėjus dviem valandoms, radiacijos lygis sumažėja dešimt kartų, po dviejų dienų – šimtą, po dviejų savaičių – tūkstantį. Teritorija iš esmės tampa tinkama būti be pavojaus, kad susirgsi spinduline liga.
Atominis ginklas – labai blogai, vadinamoji „nešvari bomba“ – taip taip nelabai gerai, bet ne apokalipsė ir ne pasaulio pabaiga.
„Nešvari bomba“ išmeta radioaktyvius elementus – kelis kilogramus jų, ir jie guli ant žemės, nejuda. Tuo metu atominio sprogimo metu pakyla daug dulkių, pučiant vėjui jos pradeda judėti. Žmogui tai yra gerokai pavojingiau – jis gali patekti į radioaktyvų debesį.
O jeigu sprogo „nešvari bomba“ – reikia atsitraukti kelis šimtus metrų ar kilometrą, ir nieko jums nenutiks“, – teigė O.Hetmanas.
Siekia pasaulinio karo?
Karybos ekspertas įsitikinęs, kad Kremlius, kalbėdamas apie „nešvarią bombą“, bando atitraukti pasaulio dėmesį nuo Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainos pietryčių fronte, ir tai jam sekasi – iš tiesų šiuo metu daugiau kalbama apie „nešvarią bombą“ nei apie situaciją fronte.
„Nenoriu to lyginti su Karibų krize, bet situacija aštrėja. V.Putinas suinteresuotas, kad šis Rusijos ir Ukrainos karas virstų pasauliniu karu. (...) Dabar į karą įsitraukė Iranas ir Baltarusija, bet V.Putinui reikalingas pasaulinis karas, nes tuomet JAV ir Kinija negalės išlaikyti neutraliteto – turės atvirai stoti į kieno nors pusę.
V.Putinas tikisi, kad Kinija stos į Rusijos pusę, ir tada tokiame kare bus galima paslėpti visas Rusijos karines nesekmes Ukrainoje.
Kitu atveju V.Putinui teks pasiaiškinti savo piliečiams, kas nutiko, kodėl „antra“ pasaulio armija neįveikė, kaip jie prieš karą sakė, „nelaimingos, vos gyvos“ Ukrainos kariuomenės“, – įsitikinęs O.Hetmanas.
Ženklai iš Kinijos
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas „Žinių radijo“ laidos metu pastebėjo, kad dabar Kinija pradės demonstruoti tikruosius savo lūkesčius Rusijos pradėtame kare Ukrainoje.
„Kinijos komunistų partijos suvažiavime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo patvirtintas šalies vadovu trečią kartą. Veikiausiai Kinija dabar gali pradėti demonstruoti tikrąsias intencijas. Matėme, kad Xi Jinpingas ryžtingiau, agresyviau nusiteikęs, jog Kinija užimtų stipresnes pozicijas tarptautinėje erdvėje. Tai gali būti tam tikri ženklai.
Visgi manyčiau, kad iš esmės Kinijai nereikia, kad Rusija eskaluotų karą Ukrainoje ar pradėtų naudoti taktinius branduolinius ginklus, nes Kinija puikiai supranta, kad aplink ją esančios valstybės taip pat pradėtų siekti tokių ginklų, ir tai dar labiau paskatintų destabilizaciją“, – kalbėjo G.Česnakas.
Vis dėlto, ekspertas pastebėjo, kad Rusija nuolatine retorika apie branduolinį ginklą pasilieka sau galimybę tokį ginklą iš tiesų panaudoti.
„Rusija galbūt ketina panaudoti taktinį branduolinį ginklą – bent jau išlaiko tokias galimybes. Tam, kad bent prieš Rusijos visuomenę jį panaudotų legitymiai, turi būti tam tikras pagrindas.
Dabar jis tą pagrindą bando sukurti, sakydamas, kad Ukraina pirma planavo tai padaryti, todėl neturėjome kitos galimybės, tik smogti pirmi, suduoti prevencinį smūgį. Bandoma laikyti visas duris atviras, bet nėra paties Kremliaus apsisprendimo, kas iš tiesų bus daroma“, – įsitikinęs G.Česnakas.
Be to, tokia retorika Rusija tikisi išgąsdinti Vakarų valstybių lyderius, jog šie pradėtų spausti Ukrainą.
„Yra, ką tokios kalbos gali paveikti – matėme nelabai aukštų Vakarų politikų reakcijas, kad reikėtų su ukrainiečiais kalbėti, jog šie pradėtų derybas. Manau, kad Vakarų valstybių lyderiai jau pamatė, kuo virsta Rusijos grasinimai, kai jai nusileidžiama. Situacija ilgainiui tik blogėja“, – pabrėžė jis.
