Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Pinskus „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ svarstė, kad generolams dirbti tenka tikrai ne su vienu ministru, tad susiklosčiusi situacija tik parodo, kad A.Bilotaitei trūksta vadovavimo patirties. Savo ruožtu konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, jog dėl savo partijos kolegės kompetencijos tikrai neabejoja.
Trūksta vadovavimo patirties?
Paklausta, kaip vertina tai, kad A.Bilotaitė per opozicinių Seimo frakcijų surengtą susitikimą vengė atsakyti į tam tikrus klausimus apie atleistą buvusį VST generolą R.Pocių, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad visa šios temos esmė yra ta, jog, ministrės ir visos VRM komandos vertinimu, darbas su generolu R.Pociumi tiesiog buvo komplikuotas.
„Visi kiti papildomi niuansai ir klausimai jau iš to išplaukia, ir tikrai man būtų sunku komentuoti, kaip kas vertino vieną ar kitą pareigūną. Aš linkusi pasitikėti Agne Bilotaite ir ministerijos politine vadovybe.
Jeigu tai buvo bendras šalių sutarimas nutraukti šiuos darbinius santykius ir įsipareigojimus, man atrodo, būtų garbinga to laikytis. Aš suprantu, kad vėliau pasirinkimas šiuo atveju iš generolo Pociaus buvo kiek kitoks – eiti ir kalbėti apie dalykus, kurių mes turbūt vėliau nelabai galime patikrinti, ar tai yra teisybė, ar ne“, – svarstė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė.
Pasak jos, vidaus reikalų ministerijos portfelis yra ypač daugiasluoksnis, platus ir sudėtingas, todėl natūralu, jog paprastesnėmis sąlygomis bei taikos metu darbas vyktų kur kas paprasčiau bei sklandžiau.
„Šiuos pastaruosius metus mes gyvename nepaprastosios padėties situacijoje, dabar ir karas, tai tikrai yra situacijų ir sprendimų, kurie yra neordinarūs. Matyt, nevyko tinkamas darbas, ir tie sprendimai, kuriuos pasirinko A.Bilotaitė, buvo priimti. Manau, kad tobulų žmonių nėra – turbūt visur galima ieškoti geresnių, bet aš manau, kad puolimas prieš A.Bilotaitę irgi nėra adekvatus. Tas vertinimas iš pono Pociaus ir tokios replikos man atrodo jau ne tiek konstruktyvios“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Regionų partijos pirmininkas J.Pinskus savo ruožtu teigė, kad generolais netampama per vieną dieną, o jie patys dažniausiai dirba tikrai ne su vienu ministru, tad problema greičiausiai slypi VRM vadovės darbe.
„Generolai yra aukščiausio lygio savo srities specialistai, ir tie generolai dirba ne su vienu ministru – jie pergyvena du, tris, keturis ministrus.
Jeigu šis generolas kuo puikiausiai rado kalbą su prieš tai buvusia ministre Rita Tamašuniene, ir dabar neranda bendros kalbos su kita ministre, man yra keista“, – svarstė parlamentaras.
Pasak J.Pinskaus, A.Bilotaitei trūksta ir vadovavimo patirties, kas galimai ir iššaukia tokio pobūdžio konfliktus.
„Manau, kad į tokį vidaus reikalų ministerijos postą reikėtų deleguoti žmogų, kuris bent jau kažkur kažkada dirbo vadovaujantį darbą. Dirbti su aukšto lygio specialistais, generolais, ir bandyti jiems komanduoti nesitariant, įsivaizduoti, kad aš visose srityse viską suprantu, komanduoti nesąmones – aišku, kad tai iššaukia priešiškumą“, – tvirtino Seimo Regionų frakcijos atstovas.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė atkirto, kad tokios „ministrų mokyklos“ nėra, tačiau ilgametė A.Bilotaitės politinė patirtis yra privalumas, kuris leidžia imtis politinės atsakomybės. Visgi J.Pinskus atkreipė dėmesį, kad VRM vadovę jau ne pirmą kartą lydi įvairios problemos.
„Kai pas mus atėjo pasieniečių profsąjungos atstovai, jie buvo tokie išsigandę, kažką norėjo pasakyti, ir jie išsigandę sako: mes, keturi tūkstančiai pasieniečių, iš mūsų paėmė visus ginklus, išvežė į Ukrainą, keturiems tūkstančiams davė 200 automatų ir nedavė nei vieno šovinio, o mūsų užduotis yra per 25 minutes ant sienos ribos sulaikyti priešą, kad visos kitos struktūros per tą laiką įsijungtų. Su kuo? pistoletu prieš tanką?“, – pokalbį prisiminė parlamentaras.
Ministrų keitime nemato prasmės
Užsienio reikalų ministras bei konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis neseniai yra pasakęs, jog pagrindo keisti vidaus reikalų ministro nėra, bet A.Bilotaitė turi atsakyti į visus kilusius klausimus. Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, jeigu visuomenei dar kyla klausimų, į juos iš tiesų turėtų būti atsakyta.
„Manau, reikia suprasti partijos pirmininko pasakymą taip, jog, jeigu kažkam yra neaiškumų – opozicijai, visuomenei ar žurnalistams – matyt, jis tą mintyje ir turėjo. Aš manau, kad jos ir Vyriausybės sprendimo motyvai yra įtikinantys, gal yra kažkokie papildomi paaiškinimo dalykai. Bet čia yra mano interpretacija“, – aiškino TS-LKD frakcijos seniūnė.
Pats R.Pocius jau yra pateikęs užuominų, jog po darbo Viešojo saugumo tarnyboje (VST) gali sukti ir į politiką. Paklaustas, ar generolą kviestų prisijungti prie savo politinės jėgos, J.Pinskus prisipažino, kad apie generolo pakvietimą į Regionų partiją jis dar negalvojo.
„Mes net nesvarstėme tokio klausimo, ar kviesti, ar ne, tuo labiau, kad žmogus pasakė, jog dabar jokių sprendimų nepriims ir ilsėsis. <...> Aš manau, kad tų kvietimų gal jis gaus iš kitų partijų“, – sakė Seimo narys.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė savo ruožtu spėjo, kad politikoje R.Pocius tikrai sudalyvaus.
„Sprendžiant iš to kiekio pasisakymų viešojoje erdvėje, įvairiose medijose bei tokiuose pusiau medijų kanaluose, manau, kad tikrai kažkokia kryptis yra. Galvoju, kad per konfliktą dažnai turbūt yra paranku susistatyti sau populiarumą – manyčiau, kad ir Saulius Skvernelis savo laiku, kai troleibusais važinėjo vienas veikėjas su automatu, ir jis sakė, kad kažkur kažkas jam nevadovaus. Manau, kad apšvietė jį tam tikroje platformoje, kas leido jam būti labiau matomu“, – svarstė TS-LKD seniūnė.
Praėjusią savaitę LRT skelbta apklausa parodė, kad 7 iš 10 gyventojų keistų kai kuriuos ministrus, o nepalankiausiai vertinamas yra energetikos ministras Dainius Kreivys ir užsienio reikalų ministras G.Landsbergis. Paklausta, ar tokios apklausos daro kokią nors įtaką patiems valdantiesiems, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad dalies ministrų kaita įtampą nuimtų tik labai laikinai.
„Metas sunkus, nereikia to slėpti, vertinimai yra tokie, kokie yra. Jie yra įvairūs – kai kurie laiko kumščius ir sako, kad pasitikime ir tikime, yra tų, kurie yra nepatenkinti, ir tai normalu. Aišku, norėtųsi ir platesnio palaikymo, nes visada politikams to norisi.
Aš neprisiriščiau prie šios nuomonės – manau, kad politinei bendruomenei yra svarbus komandinis darbas, ir tas susistygavimas, koks yra šiandien, jis, mano galva, yra tinkamas. Ar būtų kitas ministras ir energetikos kainos būtų mažesnės? Tai keisti reikia politikus ne Lietuvoje, o kaimyninėje nedemokratinėje šalyje“, – tvirtino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak vienos iš konservatorių lyderių, vieni ar kiti pakeitimai daliai visuomenės trumpalaikį nusiraminimą duotų, bet šiuo sunkiu laikotarpiu esminių pokyčių tikrai nebūtų.
„Aš ministrų darbą vertinu tikrai gerai“, – pabrėžė ji.
Pasak J.Pinskaus, žiūrint į tai, kaip valstybė šiandien yra valdoma, „po kelerių metų iš jos nieko nebeliks“, tad opozicinės frakcijos ieškos galimų sprendimų būdų.
„Buvo du pasiūlymai – arba interpeliuoti tuos pačius blogiausius ministrus, bet tai neduoda jokios naudos, arba interpeliuoti visą Vyriausybę. Tas sprendimas nebuvo priimtas, ir manau, kad artimiausioje ateityje bus apsispręsta, opozicija aktyviai dirbs, nes situacija dabar valstybėje yra tokia, kad tiesiog gaila valstybės“, – sakė J.Pinskus.
