Apie karo Ukrainoje aktualijas V.Jurkonis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Signalai – ne tik Europai
Rusijai dėl tariamų dronų atakų prieš jos laivus okupuotame Kryme sustabdžius savo dalyvavimą svarbiame susitarime, pagal kurį buvo leistas gyvybiškai svarbus ukrainietiškų grūdų gabenimas jūra, sekmadienį sustojo Ukrainos grūdų eksportas laivais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį Maskvos žingsnį pavadino „visiškai aiškiu Rusijos ketinimu sugrąžinti didelio masto bado grėsmę Afrikai ir Azijai“.
VU TSPMI politologas V.Jurkonis savo ruožtu teigė manantis, jog toks Kremliaus žingsnis yra dar vienas būdas ir toliau vykdyti savo šantažą.
„Ne paslaptis, kad tokiomis priemonėmis Rusija, Rusijos diplomatai mėgsta manipuliuoti, ir mes tokio pobūdžio veiksmus matėme ne tik dėl grūdų, bet ir dėl energetikos dalykų, dėl tariamų derybų kalbant apie karinius veiksmus Ukrainoje.
Manau, kad tai yra savotiška spaudimo priemonė ir bandymas lygiai taip pat manipuliuoti tais, kurie yra kituose kontinentuose“, – pažymėjo ekspertas.
V.Jurkonis pridūrė, kad šiuo atveju galima kalbėti ne tik apie Vakarus, bet ir apie valstybes Afrikos žemyne, Vidurio Rytų šalis.
„Kaip matėme per balsavimą Jungtinėse Tautose, pasirodo, nėra tiek daug bičiulių ir draugų, kurie remtų Kremlių taip, kaip remdavo anksčiau“, – svarstė politologas.
Pasak V.Jurkonio, ši manipuliacija rodo ir tai, kad karo situacija pastaruoju metu dar labiau suaštrėjo.
„Matėme ir atominį šantažą dėl atominės elektrinės bei dėl galimo branduolinio ginklo, ir, nepaisant viso to, nei viena korta Kremliui iš principo neina taip, kaip tikėtasi, ir dabar reikia imtis jau išbandytų priemonių.
Lyg buvo kažkur užsikabinta dėl grūdų eksporto, tas kažkiek suveikė, tai dabar vėl bandoma grįžti prie to klausimo ir jį forsuoti, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad būtų suteikta vieta prie derybų stalo Kremliui“, – aiškino VU TSPMI politologas.
V.Jurkonio teigimu, grūdų eksporto klausimas ypač svarbus ne Europos valstybėms.
„Anksčiau, kuomet buvo bandoma šantažuoti badu ir grūdais, buvo bandoma į savo pusę patraukti ne Europos Sąjungos valstybes, rodant, kad neva Ukraina yra kalta. Dabar, man atrodo, visos kaukės nukrito, ir netgi Afrikos kontinente, kur tikrai yra nemažai Kremliaus ir kinų įtakos, suprantama, kad vis dėlto kaltininkas yra Kremliuje.
Dabar klausimas yra kitas – kas bus, jeigu Kremlius užims tokią užsispyrusią poziciją, ir vėlgi tada tas, kas su jais nesikalbės, lyg bus kaltas – taip išeina. Bus bandoma žaisti ta korta ir drumsti vandenį tarptautinėse institucijose“, – dėstė pašnekovas.
Įvertino ir Kinijos vaidmenį
Paklaustas, kokia šiuo metu yra Kinijos pozicija Rusijos sukeltame kare, V.Jurkonis pažymėjo, jog dabar galime matyti gana nuoseklų Kinijos elgesį daugybės krizių ir karo kontekste.
„Ji toli gražu užima ne stebėtojo vaidmenį, ji bando nepalaikyti vienos ar kitos pusės, bet naudojasi visa šia situacija. Mes matėme gana „įspūdingą“ susitikimą Samarkande, kuriame akivaizdu, kad buvo kalbamasi apie tai, kaip apeidinėti sankcijas, kaip padėti jas apeiti, ir suprantama, kas iš to pelnysis. Kinija yra viena iš tų žaidėjų, kuri pelnysis.
O kad griežtėja Pekino pozicija ir vidaus politikos situacija ten taps įtemptesnė, tai, man atrodo, buvo kai kurių žmonių prognozuota, kad žengiama vis konservatyvesniu keliu, ir suprantama, kad tai nėra jokia gera žinia Vakarams.
Bendrai netgi ir kare Ukrainoje yra tas visas geopolitinis kontekstas, bet galima tai matyti ir kaip tam tikrą autoritarizmo kovą su demokratijomis, ir tas iššūkis yra metamas globaliai“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Jis pridūrė, kad kelių apeiti sankcijas Rusijai lieka vis mažiau.
„Anksčiau dalis sankcijų buvo apeidinėjamos netgi per tą pačią Ukrainą. Dabar centrinės Azijos valstybės atrodo kaip tam tikras galimas kelias. Matėme, buvo gana parodomasis susitikimas, kai V.Putinas susitiko su centrinių Azijos valstybių vadovais – vieni reiškė pretenzijas, kiti sugebėjo vėluoti į susitikimą, ir Putinas buvo priverstas mindžikuoti – taip, kad situacija ir ten dramatiškai keičiasi santykyje su Kremliumi.
Jeigu berods sausio mėnesį Kremlius ir Baltarusija taip džiaugsmingai gelbėjo Kazachstaną, dabar klausimas, kas ten ką iš tikrųjų turi gelbėti, nes nuo sankcijų ir Baltarusija kenčia ne ką mažiau.
Kinija, suprantama, yra viena iš didžiausių rinkų, kuri gali kompensuoti dalį praradimų bent jau produkcijai – klausimas tik, ar ji to labai nori“, – pažymėjo politologas.
