Laivais į Lietuvą – 10 tūkst. asmenų per savaitę: pasitaiko atvykstančių iš neegzistuojančių šalių Pasieniečiai apmokyti pastebėti melą

„Jeigu žmonės nepastebi pasieniečių Klaipėdos uoste, tai nereiškia, kad VSAT pareigūnai neatlieka savo funkcijų“, – sako vienintelės tokios Lietuvoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos vadas pulkininkas leitenantas Nerijus Gasparavičius.

 KURIOZAI. Uosto pasienio užkardos pareigūnai pasakojo, kad jiems yra buvęs pateiktas ne tik tokios šalies, kurios pasaulyje nėra, pasas, bet ir pasauliečio „pasas“, su kuriuo galima keliauti po visą pasaulį.<br> E.Jankausko asociatyvi nuotr.
 KURIOZAI. Uosto pasienio užkardos pareigūnai pasakojo, kad jiems yra buvęs pateiktas ne tik tokios šalies, kurios pasaulyje nėra, pasas, bet ir pasauliečio „pasas“, su kuriuo galima keliauti po visą pasaulį.<br> E.Jankausko asociatyvi nuotr.
 LAIVE. Pasieniečiai nusprendė apsilankyti šiame laive.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 LAIVE. Pasieniečiai nusprendė apsilankyti šiame laive.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 KONTROLĖ. Pareigūnai laive tikrina pasus.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 KONTROLĖ. Pareigūnai laive tikrina pasus.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 VADAS. Nerijus Gasparavičius VSAT tarnybą eina 26 metus. Pradėjo 1996 metais eiliniu policininku vadinamajame žvejybos uosto PKP. Anksčiau VSAT nebuvo, buvo pasienio policija. Prie kompiuterių – pareigūnas Tomas.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 VADAS. Nerijus Gasparavičius VSAT tarnybą eina 26 metus. Pradėjo 1996 metais eiliniu policininku vadinamajame žvejybos uosto PKP. Anksčiau VSAT nebuvo, buvo pasienio policija. Prie kompiuterių – pareigūnas Tomas.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 PATINKA. Uosto užkardos pamainos vyresnysis Rimvydas Vališauskas: „Mes ne tik sekame laivų judėjimą uoste, bet ir profiliuojame, t. y. atsirenkame, priimame sprendimus. Man patinka šis darbas, jis yra labai plataus profilio. Pas mus ir laivai, ir žmonės, ir akvatorija, ir keltai, ir transporto priemonės.“<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 PATINKA. Uosto užkardos pamainos vyresnysis Rimvydas Vališauskas: „Mes ne tik sekame laivų judėjimą uoste, bet ir profiliuojame, t. y. atsirenkame, priimame sprendimus. Man patinka šis darbas, jis yra labai plataus profilio. Pas mus ir laivai, ir žmonės, ir akvatorija, ir keltai, ir transporto priemonės.“<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 BUDĖTOJA Tatjana.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 BUDĖTOJA Tatjana.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 PIRMA LINIJA. Patikrinimas, kai vykstama į vietą, į laivą, vadinamas pirmos linijos patikrinimu.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 PIRMA LINIJA. Patikrinimas, kai vykstama į vietą, į laivą, vadinamas pirmos linijos patikrinimu.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 SLAPTUMAS. Visi pasieniečiai yra pasižadėję neteikti slaptos informacijos.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 SLAPTUMAS. Visi pasieniečiai yra pasižadėję neteikti slaptos informacijos.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 KAMERA. Uosto pasienio užkarda turi laikino sulaikymo kamerą.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 KAMERA. Uosto pasienio užkarda turi laikino sulaikymo kamerą.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 VIZOS įklotas.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
 VIZOS įklotas.<br> V.Jurevičienės ir Uosto pasienio užkardos nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Dalia Bikauskaitė

Nov 3, 2022, 9:58 AM

Per savaitę Uosto pasienio užkardos pasieniečiai vidutiniškai patikrina apie 200 laivų. Per savaitę valstybės sieną laivais kerta apie 10 tūkst. asmenų. Tai ne tik jūrininkai, bet ir krovininių automobilių vairuotojai, keltų, kruizinių laivų keleiviai ir kt. Tiek asmenų dokumentų patikrinama per įvairias informacines sistemas.

Įvestas sienos sustiprinimo lygis

Atsižvelgiant į laikmetį skiriasi pasieniečių uždaviniai. Buvo laikai, kai Baltijos jūra buvo vadinama kontrabandininkų jūra. Kai Nemunu iš Kaliningrado srities buvo gabenama kontrabanda, Uosto pasienio užkardos pareigūnai pastiprinti kolegų pajėgas vykdavo ir į kitus VSAT padalinius.

Sunkiais COVID-19 pandemijos metais, kai buvo uždarytos valstybės sienos, Uosto pasienio užkardos pareigūnai atliko patikrinimus kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos biuro specialistais. Tuo metu buvo grąžinta apsauga prie valstybės vidinių sienų.

„Kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, asmenys ir prekės gali keliauti nevaržomai, bet retkarčiais mes pasitikriname, kaip gebame, esant būtinybei, saugoti vidaus valstybės sieną. Ir COVID-19 pandemija parodė mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses“, – kalbėjo Uosto pasienio užkardos vadas.

Atsiradus neteisėtų migrantų krizei, ne tik Uosto, bet ir kitų užkardų pasieniečiai važiavo stiprinti kolegų pajėgas pasienyje su Baltarusija.

Šiuo metu pasieniečių tarnyboje taip pat nemažai iššūkių. Nuo pat pirmųjų karo Ukrainoje dienų Lietuvos pasienyje buvo įvestas tam tikras sienos sustiprinimo lygis, kuris iki šiol nėra atšauktas.

„Prasidėjus karui, situacija pasikeitė. Daugiau dėmesio kreipiama į / iš trečiųjų šalių atvykstančius laivus, šių šalių piliečius. Laivai su Rusijos vėliava į jūrų uostą neįleidžiami“, – pasakojo Uosto pasienio užkardos pamainos vyresnysis Rimvydas Vališauskas, VSAT dirbantis jau 15 metų.

Nauja šiemet buvo ir tai, kad Didžiosios Britanijos piliečiams teko taikyti kitus pasienio tikrinimo kriterijus, nes ši šalis jau nebėra Europos Sąjungos narė. Dviejų jos kruizinių laivų reisai buvo laikomi išoriniais, patikra buvo atliekama kaip trečiosios šalies laivams. Trečiųjų šalių piliečiams reikalavimai yra kitokie: jų buvimo Šengeno erdvėje laikas yra ribotas, tam tikrų šalių piliečiams reikia vizų ir kt.

Kontrolė – keturiuose punktuose

Vidutinio dydžio užkardoje, įskaitant ir aptarnaujantįjį personalą, dirba apie 60 žmonių. Kiekviena pasienio užkarda turi jai priskirtą teritorijos ruožą, už kurį atsako, ir tam tikrą valstybės sienos atkarpą. Uosto pasienio užkarda vienintelė Lietuvoje neturi valstybės sienos, bet ji užtikrina valstybės sienos kirtimo tvarką, kai į Klaipėdos uostą atplaukia laivai.

Uosto pasienio užkardos pareigūnai stebi, kas vyksta jūrų uoste, per 13 vaizdo kamerų, be to, yra prisijungę prie uosto naudotojų sistemų. Pasieniečiai tinkamą sienos kirtimo kontrolę atlieka keturiuose pasienio kontrolės punktuose (PKP). Trys – Malkų įlankos, Pilies (didžiausias) ir Molo (iki Danės upės) yra pačiame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, o vienas – Būtingės naftos terminalo PKP – nuo kranto yra nutolęs apie 8 kilometrus.

Paklaustas, kodėl Uosto pasienio užkarda neturi savo laivo, N. Gasparavičius atsakė: „Kitoje marių pusėje yra Neringos pasienio užkarda, turinti ne vieną tarnybinį laivą, kurie yra parengtyje. VSAT padaliniai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja, prireikus užtektų vieno skambučio.“

Trijų rūšių kontrolė

Iki pat 2007 m. gruodžio 21 d., kol Lietuva nebuvo prisijungusi prie Šengeno erdvės, mūsų pasieniečiai tikrindavo kiekvieną į Klaipėdos uostą atplaukusį laivą.

Šiais laikais VSAT pareigūnai plaukiojimo priemones ir asmenis tikrina vadovaudamiesi Šengeno sienų kodekso nuostatomis bei vykdo atsitiktinius patikrinimus pagal rizikos profilius. Linijiniai laivai, t. y. keltai, atliekantys reguliarius vidaus reisus, tikrinami tik pagal rizikos analizę.

Uosto pasienio užkardos pareigūnai atlieka trijų rūšių kontrolę. Viena jų – patikrinimo veiksmai atliekami tik užkardoje, į laivą nevykstama. Paprastai tokių atvejų būna apie 50 proc. Tų laivų įgulos nepastebi, kad dirba Lietuvos pasieniečiai. Kita – kai didelės rizikos nėra, tikrinama tik informacija. Trečia – išsamus asmenų, krovinių ir pačios plaukiojančios transporto priemonės patikrinimas.

Tas patikrinimas, kada vykstama į vietą, į laivą, vadinamas pirmos linijos patikrinimu. Antros linijos patikrinimo vieta, kada reikia detaliau tirti įtartinus dokumentus, yra Uosto pasienio užkardoje, Naikupės gatvėje.

„Tarnybai pareigūnus rengia Pasieniečių mokykla, kuri yra Medininkuose. VSAT pareigūnas turi mokėti dirbti su įvairiomis duomenų bazėmis, turėti prieigas prie jų, mokėti jomis operuoti. Tačiau patirties ir tarnybos įgūdžių, kurių reikia dirbant jūrų uoste, jie įgyja tik pas mus“, – sako Uosto užkardos vadas.

Anot jo, planuojant pareigūnų darbą, dažnai tenka atsižvelgti ir į hidrometeorologines sąlygas. Pavyzdžiui, pakilus stipresniam vėjui ar audrai jūrų uostas yra uždaromas, tuo metu laivai netikrinami. Po audros išoriniame reide arba uoste būna susitelkę nemažai laivų, tad krūvis dvigubas.

Pavasarį nemažai Lietuvos piliečių išvyksta dirbti į užsienį, tad sienos kirtimų skaičius padidėja, rudenį šiek tiek sumažėja, o prieš Kalėdas vėl išauga.

Į laivą lipa įvertinę riziką

Uosto pasienio užkardos budėtojų dalį galima pavadinti mini konsulatu. Pamainos darbas koordinuojamas per budėtoją, kuris surenka visą informaciją apie atvykstančius ir išvykstančius laivus, jų rizikas. Tada informacija pateikiama pamainos vyresniajam, kuris priima sprendimą, ar reikia vykti į laivą. Atsižvelgiant į laivo tipą, iš kur jis atvyksta, yra sudaroma kontrolę atliksianti pareigūnų komanda.

„Turime atvykstančių ir išvykstančių laivų sąrašą ir pagal tai planuojamės tarnybą. Mano uždavinys skirstyti užduotis VSAT pareigūnams, bendradarbiauti su policija, su apsaugos tarnyba, su įvairiomis agentūromis. Šiandien (spalio 27 d. – aut. past.) turėjome 8 laivus, į 4 iš jų siuntėme komisijas, pažeidimų neradome. Kartais skiriame ir pinigines baudas, pavyzdžiui, jeigu asmuo turi negaliojančią vizą. Dažniausiai tokių atvejų pasitaiko remontuojamuose laivuose“, – pasakojo budėtoja Tatjana, VSAT dirbanti 18 metų.

Išduoda vizas jūrininkams

Įgulų nariai ir keleiviai tikrinami pagal vardinius įgulos narių ir keleivių sąrašus, pateiktus per krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS). Naudojamasi vieno langelio principu. Prieš laivui atvykstant į uostą, agentūros į KIPIS sukelia visus uosto tarnyboms reikalingus dokumentus. Beje, nurodoma, kokie buvo 10 paskutinių uostų, kuriuose lankėsi laivas.

Mūsų pasieniečiams, ko gero, yra tekę išduoti vizas visų pasaulio trečiųjų šalių jūrininkams. Uosto pasienio užkardos vadas sako, kad šiuo klausimu vadovaujamasi jūrinėmis konvencijomis, pavyzdžiui, FAL konvencija „Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo“. Ji leidžia trečiųjų šalių jūrininkams savivaldybėje, kurioje yra uostas, būti be vizos. Pavyzdžiui, po Klaipėdą jie gali vaikščioti be vizų, bet jeigu vyksta namo, jeigu keičiama įgula, pasieniečiai jiems išduoda trumpo galiojimo vizas. Be to, pareigūnai kontroliuoja jų išvykimą.

Pasitaiko atvejų, kai tenka jūrininkų neišleisti iš laivo, nes jie neatitinka atvykimo į šalį sąlygų.

Keleiviai be bilieto

Anksčiau laivuose pasitaikydavo ir nelegalių keleivių. Uosto pasienio užkardos vado teigimu, neteisėtas migrantas nelabai tinkamas apibūdinimas. Tokie asmenys tarptautiniu lygiu įvardijami kaip keleiviai be bilieto. Jų pasitaiko, bet nedažnai. Šiemet tokio atvejo Klaipėdos uoste dar nebuvo.

Baltijos šalių pasieniečiai turi bendrą informacinę sistemą ir keičiasi duomenimis. Apie įtartinus laivus, jeigu juose būna keleivių be bilieto, paprastai gaunami pranešimai iš anksto. Neretai tokie asmenys į krantą neišleidžiami, jie keliauja kartu su laivu, kuris gabena krovinį, tol, kol grįžta į savo kilmės šalį.

Aptinka vogtų automobilių

Dar viena Uosto pasienio užkardos pasieniečių funkcija – transporto priemonių bei asmenų, kertančių sieną, radiacinė kontrolė, kad į mūsų šalį nebūtų įvežti užteršti dalykai. Mažai kas žino, kad Klaipėdos uoste yra net 24 radiaciniai vartai. Pasak N. Gasparavičiaus, pasitaiko trąšų, statybinių medžiagų, kurios turi didesnę, bet leistiną radiacijos normą. Tada pasieniečiai konsultuojasi su Branduolinio saugumo kompetencijos centro specialistais, ar galima tą krovinį įleisti į šalį, ar ne.

Uosto pasienio užkardos pasieniečiai vykdo ir administracinių nusižengimų teiseną, skiria nuobaudas, pavyzdžiui, jeigu transporto priemonės dokumentai neatitinka reikalavimų. Būna ir padirbtų dokumentų, kai transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra ir t. t. Pareigūnai kartais aptinka ir vogtų automobilių. Ir šiemet tokių buvo. Pasitaiko ir kontrabandos atvejų, aptinkami vogti daiktai, dažniausiai jie būna iš Skandinavijos.

Pasieniečiai gali bausti už tokius nusižengimus ir patys, jiems nereikia kviesti policijos. Nustatyti vogtus daiktus jiems padeda žvalgybos informacija, nes jie bendradarbiauja su užsienio šalių teisėtvarkos institucijomis.

Pasieniečiai mato kitaip

Paklaustas, ar tiesa, kad pasieniečių akys yra kitokios, Uosto pasienio užkardos pamainos vyresnysis R. Vališauskas atsakė: „Mes mokomės kitaip matyti, iš karto vertiname požymius. Meluojančio žmogaus elgsena jį išduoda, pavyzdžiui, jis pradeda muistytis, kasytis, jaustis nepatogiai, jam reikia parūkyti, atsigerti ir panašiai.“

„Kursuose esame mokomi, kaip atpažinti meluojantįjį iš kūno kalbos. Pasienietis sugeba atlikti rizikos analizę žiūrėdamas į laukiančių žmonių eilę. Kiekvienas dokumentas turi tokių požymių, kurių plika akimi nematyti. Patirties turintis pasienietis juos žino“, – priduria N. Gasparavičius.

„Dokumentai gaminami iš specifinės, brangios medžiagos. Labai mažai jų padirbinėjama iš jos, nes norinčiam įsigyti žmogui būtų jau labai brangu. Todėl dažniausiai naudojamos pigesnės medžiagos. Kai labai dažnai lieti dokumentus, pradedi jausti ir supranti, kada jis yra padarytas ne iš tos medžiagos“, – sakė R. Vališauskas.

Nustebino pasieniečių pasakojimai apie asmenų pateikiamus „fantazijos“ dokumentus. Pasirodo, kartais iš tolesnių šalių piliečiai atvažiuoja su padirbtais dokumentais, kuriuose būna nurodyta net neegzistuojanti šalis. Pasitaiko, kad pateikiamas ir pasauliečio pasas. Kokioje nors Afrikos gentyje žmogus įsigyja pasą, patikėjęs, kad su juo galėsiąs keliauti po visą pasaulį.

Naujovės trečiųjų šalių piliečiams

N. Gasparavičiaus teigimu, visuose Šengeno erdvės sienų kontrolės punktuose bus diegiama nauja automatinė atvykimo ir išvykimo sistema. Vaizdžiai tariant, bus pastatyti „kioskai“, kuriuose trečiosios šalies pilietis kartą per trejus metus galės savarankiškai pasitikrinti, ar jis atitinka sąlygas būti Šengeno erdvėje. Jis turės nuskenuoti savo dokumentus, savo keturis pirštus, o akių rainelę nuskenuos kompiuteris. Matydamas, kad atitinka visas sąlygas, jis galės kreiptis į pasieniečius.

Kitame įrenginyje trečiųjų šalių piliečiai galės pasitikrinti, kiek laiko jie dar gali būti toje šalyje.

Gal net šiemet bus statomi bandomieji įrenginiai, o kitais metais naujoji sistema turėtų pradėti veikti visuose Šengeno erdvės sienų kontrolės punktuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.