Apie Rusijos ateitį po karo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka“ diskutavo europarlamentaras Andrius Kubilius bei apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Trūksta aiškios strategijos
Europarlamentaras A.Kubilius neseniai parašė komentarą, kuriame teigė, jog Rusija ateityje visgi galėtų būti „neišprotėjusi“, neagresyvi ir europietiška. Paprašytas paaiškinti, kas jam leidžia taip galvoti, politikas svarstė, kad kaimynystėje turėti neagresyvią, link demokratijos judančią Rusiją yra Lietuvos strateginis saugumo interesas.
„Ir mes turime daryti viską, kad išnaudotume galimybes, kurios galbūt atsiveria tam, kad padėtume tokiai Rusijos transformacijai. Ar tai pavyks, ar ne, yra jau kitas klausimas, bet jei mes nieko nedarysime, aš manau, kad tiesiog galime praleisti progą“, – aiškino jis.
Dar vienas dalykas, kurį įvardijo EP narys – nuoseklią tam tikrų demokratijos daigų plėtrą į Rytus nuo Lietuvos, kuri taip pat galėtų priartinti prie šio tikslo.
„Ta pati Ukraina tikrai rimtai stojasi ant kojų, matėme ir Baltarusijos žmonių pastangas pajudėti. Aš nematau priežasčių, kodėl galėtume galvoti, kad Rusijoje toks virsmas negali įvykti. Jis gali būti sudėtingesnis, nes Rusija yra specifinė. Mano manymu, iš pradžių turime labai aiškiai įvertinti, kas yra ta Rusijos specifika.
Aš matau jos specifiką būtent tame, kad Rusijoje, skirtingai galbūt nuo mūsų, kur irgi buvo visokių nostalgijų praeičiai, žmonės balsavo už Brazauską, Rusijoje buvo ir yra labai stipri nostalgija imperinei didybei. Ir Putinas su tuo daug ir ilgai žaidžia, bandydamas tokiu būdu paskatinti ir išlaikyti žmonių lojalumą.
Ar Rusijos žmonės gali atsisakyti tos svajonės atstatyti imperiją ir įgyti kitą svajonę – turėti normalų gyvenimą Rusijoje – čia yra esminis klausimas. Ir manau, Vakarai gali padėti“, – kalbėjo A.Kubilius.
Pasak pašnekovo, pats pirmasis dalykas, kuris visgi galėtų padėti rusams atsisveikinti su savo svajone atstatyti imperiją, yra užtikrinta Ukrainos pergalė kare.
„Vakarai turi labai stipriai padėti, matydami ir tame reikalą. Antras dalykas – visi prisimename nacių Vokietiją, kuri taip pat atrodė labai baisiai. Bet ji dabar yra demokratinė Vokietija, ir galime pažiūrėti į tą kelią – buvo visiškas karinis pralaimėjimas, o antras dalykas buvo tribunolas. Ko dabar irgi reikia tai pačiai Rusijai – tribunolo Putinui“, – sakė jis.
A.Kubilius taip pat pabrėžė ir Ukrainos narystės NATO bei Europos Sąjungoje svarbą, nes esą tik taip būtų galima rusams pademonstruoti Ukrainos sėkmę.
„Ne tik dėl Ukrainos saugumo, bet ir tam, kad būtų galima parodyti rusams, jog užmirškite jūs apie galimybes grįžti į Ukrainą, nes Ukraina jau yra Vakarų pusėje. Kaip padėti sukurti rusams normalesnio gyvenimo svajonę? Reikia jiems parodyti Ukrainos pavyzdį. Ukrainai laimėjus karą, kitas dalykas, kurį Vakarai gali padaryti – per labai ambicingą integracijos į ES programą sukurti Ukrainos sėkmę, nes mūsų regione sėkmė kuriasi tik per integraciją į ES“, – tvirtino europarlamentaras.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu trūksta Vakarų strategijos pokarinės Rusijos atžvilgiu.
„Ar ji pasiseks, ar ta strategija bus pakankamai protinga, galima daug ir ilgai ginčytis. Mano įsitikinimu, Rusijoje permainų esmė yra sostinėje, Peterburge ar Novosibirske. Jei ten įvyks permainos, vienaip ar kitaip kiti prisijungs“, – sakė A.Kubilius.
Režimą būtina „nušluoti nuo žemės paviršiaus“
Paklaustas, kiek mato šansų, kad Rusijos žmonės gali bent bandyti priimti demokratiją savo šalyje, apžvalgininkas, politikos analitikas M.Laurinavičius savo ruožtu teigė, kad tai yra serganti tauta, kurią pakeisti galima tik radikaliais būdais.
„Aš esu ne kartą kartojęs: mano įsitikinimu, karas yra ne apie Putiną – karas yra apie Rusiją kaip valstybę, ir rusus. Ne visus, jokiu būdu, bet rusus, kaip naciją. Tai yra tauta, kuri serga. Mano įsitikinimu, deja, yra taip. Šioje vietoje aš kalbėčiau apie tai, kad patys pasveikti jie nelabai gali, ir tada jau viskas priklauso nuo mūsų, nuo Vakarų, tik aš kalbėčiau ne šiaip apie strategiją – deja, kito kelio, kaip iš esmės prievartinis, [nėra]. <...>
Aš pats esu viešai kalbėjęs apie tai, kad Rusijai reikėtų praeiti visą denacifikacijos arba deputinizacijos procesą. Iš esmės Putinas irgi nėra režimo kūrėjas – čia visa nusikalstama sistema, kuri labai giliai į istoriją įeina. Tą sistemą kaip tokią reikia sugriauti, nes modernizuoti ir jos pagerinti neįmanoma. Kad rusai patys tą sistemą sugriaus, turiu didelių abejonių. Mūsų kelias yra tikrai bent jau iš dalies toks, kad mums tikrai būtina strategija“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Analitiko manymu, Rusijos demokratija ateityje galėtų būti ir specifinė, nes pati demokratija pasaulyje turi pačių įvairiausių formų.
„Jeigu pasižiūrėsime į kokią nors Japoniją, kuri tikrai yra demokratinė valstybė, jų demokratija yra labai specifinė, ji tikrai nėra europietiška demokratija. Atmesti, kad Rusija negali pasikeisti ir turėti tos kažkokios demokratinės su savo specifika formos, tikrai nereikėtų. Tik reikėtų mums patiems daugiau ryžto“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad Vakarai ir patys praleido progą ir stipriai prisidėjo prie to, kad Rusija būtų tokia, kokia ji dabar yra, ir tai yra laikotarpis po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Pasak M.Laurinavičiaus, visgi tam, kad į valstybę agresorę ateitų realūs pokyčiai, Rusijai neužteks tik pralaimėti karo.
„Jeigu mes iš tiesų galvojame apie tai, kaip Rusija galėtų pasikeisti, paprasto jos pralaimėjimo mums neužteks. Šitas režimas turi būti sutriuškintas ir visiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Kitaip kalbėti apie bet kokią galimybę, kad Rusija ims keistis, nėra jokio pagrindo.
Jei šis režimas nebus sutriuškintas, jis atgims taip, kaip atgimė po Sovietų Sąjungos žlugimo. Man tai yra visiškai neabejotina“, – pažymėjo pašnekovas.
