Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau nemato priežasčių tokios komisijos subūrimui ir sako šio siūlymo nepalaikysianti. Opozicijai ji davė patarimą – jei kyla klausimų, juos užduoti galima ir kitais būdais.
„Su tokia komisija atskirtume taktinius dalykus nuo politinių klausimų. Manau, kad tai yra verta visomis prasmėmis – ir tą istoriją išnagrinėti, ir išmokti pamoką ateičiai, nes niekas nuo tokių įvykių nėra apsaugotas ateityje“, – teigė S.Skvernelis.
Jis nurodė, kad pagrindinis kylantis klausimas – ministrės A.Bilotaitės kompetencija.
„Man kelia (klausimų) kompetencija. Ar tikrai mes esame saugūs, kai vidaus reikalų sistemai vadovauja būtent tokios kompetencijos asmuo. Ir kiti dalykai – pačios sistemos valdymas“, – vardijo ekspremjeras.
„Kitas labai svarbus momentas, kad tokių ypatingų įvykių metu, kada naudojama prievarta valstybėje (...) ji turi būti vykdoma griežtai laikantis pagal įstatymo raidę ir dvasią“, – aiškino S.Skvernelis.
Tiesa, visai kitokios nuomonės laikosi ministrė pirmininkė I.Šimonytė.
„Tikrai nemanau, kad yra reikalinga kažkokia laikinoji komisija, kuri tyrinėtų dalykus, kurie įvyko prieš beveik pusantrų metų, kai komitetai, kurie yra už tą sritį atsakingi, tuos klausimus aiškinosi iš karto po įvykių. Žiūriu į tai kaip tiesiog į opozicijos politinę laikyseną ir tiek žinių“, – poziciją išsakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad, jei opozicija turi klausimų ministrei, juos galima užduoti ir kitais būdais.
„Bet viską čia bandyti suplakti į vieną krūvą ir tai pavadinti komisija, nieko čia originalaus. Praėjusioje kadencijoje dauguma tyrinėjo konservatorius, šitoje kadencijoje, opozicija irgi tyrinėjo konservatorius – tai čia nieko naujo. Nepalaikysime tikrai tos komisijos“, – pareiškė ji.
Abejones dėl A.Bilotaitės kompetencijos vadovauti vidaus reikalų sistemai sklaidyti I.Šimonytė ragino statuto numatyta tvarka. „Jeigu aš turėčiau abejonių, tai turbūt ministrė Vyriausybėje nedirbtų“, – konstatavo premjerė.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja 57 opozicijos atstovai, tačiau, kad jis būtų atliekamas, turi pritarti dauguma dėl to balsavusių Seimo narių.
Laikinajai tyrimo komisijai siūloma pavesti atsakyti į penkis klausimus.
Anot Seimo nutarimo projekto, ji turėtų nustatyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat norima ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Paskutiniu klausimu komisija turėtų išsiaiškinti, ar A.Bilotaitė reikalavo R.Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R.Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A.Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo.
Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
A.Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R.Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
