Mat, pažymi parlamentaras, ir šalies vadovas dalyvauja sprendžiant Lietuvos atstovavimą užsienio politikoje. Vis tik, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritiką interpeliacijos projektui atmeta bei pažymi, kad opozicija turi teisę užduoti visus rūpimus klausimus, o ministro pareiga į juos atsakyti.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį akcentavo, kad klausimai G. Landsbergiui parengtoje interpeliacijoje yra tikrai pagrįsti. Į tai sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad dalis šių klausimų yra susiję su ambasadorių paskyrimais, todėl, akcentavo premjerė, juos užsiduoti sau galėtų ir pati A. Skaisgirytė. Premjerei antrina ir M. Lingė bei atkreipia dėmesį, kad opozicija savo parengtame interpeliacijos projekte ministrui kelia penkis klausimus dėl penkių ambasadorių paskyrimo, kurių kandidatūrai pritarė ir pats G. Nausėda.
„Tai kokių „pagrįstų“ klausimų Prezidentūrai kyla dėl jos pačios sprendimų?“, – Eltai komentavo M. Lingė.
Taip pat politikas atkreipia dėmesį, kad interpeliacijoje ministrui keliami klausimai ir dėl Europos Komisijos (EK) gairių, įgyvendinant sankcijas dėl Kaliningrado tranzito. „Klausimas, kuriame URM ir Prezidentūra laikėsi aiškios bendros linijos, o šiandien ta linija pačiai prezidentūrai jau kelia pagrįstų klausimų? Dar keisčiau skamba vertinimas, kad tokio žanro klausimai: „Kada buvo paskutinis dvišalis Jūsų ir ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell susitikimas?“ laikomi pagrįsti“, – kalbėjo parlamentaras.
M. Lingė kelia klausimą, ar, norint išgirsti atsakymus į šiuos klausimus, reikalinga interpeliacijos procedūra ir nėra kito būdo paklausti apie ministro susitikimus. „Ar greitai interpeliacijose bus klausiama kiek yra valandų, ar kas dienos pietums Seimo valgykloje? Užsienio reikalai TS– LKD yra viena sričių, kurioje nuo Nepriklausomybės pradžios kursas aiškus ir ginamas. Todėl interpeliacija G. Landsbergiui būtų gera proga turėti aiškią ir vertybinę diskusiją su bandančiais oponuoti, jei klausimai būtų apie politikos kryptį“, – kritikos opozicijos parengtai interpeliacijai negailėjo konservatorius.
Vis tik, vienas iš interpeliacijos iniciatorių S. Skvernelis valdančiųjų ir premjerės kritikos nesureikšmina. Anot jo, opozicija turi teisę užduoti visus rūpimus klausimus, o ministro pareiga – į juos atsakyti.
„Tai yra politinis procesas, jei opozicijai kyla klausimų, mes juos surašome ir čia mums neįdomu ką pasakoja, sakykime, šios valdžios gynėjai arba propagandos atstovai. Klausimai suformuoti ir ministro pareiga į klausimus atsakyti. Nematau čia diskusijos apie klausimų turinį, ne tame esmė“, – Eltai nurodė ekspremjeras.
Be to, nors G. Landsbergis kiek anksčiau žurnalistams teigė apgailestaująs, kad, jo požiūriu, opozicija pateikdama jam klausimus visai be reikalo nusitaikė ir į diplomatinės tarnybos darbuotojus. S. Skvernelio teigimu, niekas neprašo įvertinti į interpeliaciją įtrauktų asmenų kompetencijos. Pasak politiko, tai, kad diplomatai minimi opozicijos užduotuose klausimuose, yra tik kontekstas.
„Klausimų kiekį ir jų temą nusprendė opozicija, tai negalime sakyti, kad turime tris klausimus, jei turime keturiasdešimt penkis. O jei yra įtraukti kiti asmenys, taigi niekas tų asmenų nevertina, jų profesionalumo, jų asmeninių savybių ar patriotiškumo, tai tiesiog kontekste, kadangi buvo kalbama, kad bus kitaip, bet jie kaip pavyzdys, kad įsipareigojimų nebuvo laikomasi“, – pabrėžė politikas.
Antradienio ryte kalbėdama „Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė tvirtino, kad klausimai užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui parengtos interpeliacijos projekte yra pagrįsti.
„Klausimai tikrai yra pagrįsti. Jų kyla ir opozicijos teisė juos užduoti valdančiajam ministrui. Kalbant ne apie asmenybinius dalykus, o apie pačią klausimo esmę, turbūt reikėtų pasakyti taip – jei būtų dar prieš metus pasiektas tarppartinis susitarimas dėl užsienio politikos, ką prezidentas labai rėmė, matyt, šitos interpeliacijos nereikėtų, nes tiesiog ministras ir visa valdančioji dauguma vykdytų tą susitarimą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
G. Landsbergis apgailestavo, kad opozicija klausimuose nusitaikė ir į diplomatinės tarnybos darbuotojus
Tuo tarpu pats G. Landsbergis apgailestavo dėl kai kurių opozicijos jam keliamų klausimų. Jo teigimu, politiniai oponentai turi teisę užduoti klausimus, tačiau, tikino ministras, visai be reikalo nusitaikyta ir į diplomatinės tarnybos darbuotojus.
„Viena yra užduoti klausimus ministrui, turėti apie jį nuomonę ir viskas čia yra tvarkoje. Tai yra demokratijos vienas iš pamatinių akmenų. Man gal šiek tiek apmaudu, kad į interpeliaciją buvo įtraukti klausimai su papildomais mūsų diplomatinės tarnybos žmonių vertinimais. Reikia suprasti, kad tai yra žmonės, kurie atstovauja valstybę ir jų reputacija yra vienas iš pagrindinių instrumentų jų darbe. Aš jais pasitikiu šimtu procentu. Noriu priminti, kad jie yra sulaukę šimtaprocentinio palaikymo tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios daugumos juos tvirtinant. Jie turi sutelktą paramą ir pasitikėjimą visų pagrindinių valstybės institucijų, opozicijos ir valdančiosios daugumos“, – pirmadienį sakė G. Landsbergis.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimo opozicija surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai. Politiniai oponentai ministrui parengė beveik 45 klausimus.
