Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui. Politiniai oponentai ministrui parengė beveik 45 klausimus.
„Turint omeny, kad ten yra labai daug klausimų, susijusių su ambasadorių paskyrimais, tai turbūt ponia A.Skaisgirytė tuos klausimus lygiai taip pat galėtų ir sau užsiduoti.
Todėl, kad, kaip puikiai žinome, ambasadorių kandidatūros yra skiriamos trijų institucijų sutarimu: tai Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikimas, Užsienio reikalų komiteto (URK) pritarimas ir tuomet prezidentas su Vyriausybe jau galutinai tą kandidatą patvirtina.
Dėl visų tų ambasadorių, kurie yra išvardyti sąraše, neatsimenu buvus priekaištų nei Seimo URK, kuriame dirba tikrai ne vienas garbingas opozicijos atstovas, pasirašęs interpeliaciją G.Landsbergiui, negirdėjau, kad būtų buvę priekaištų kandidatams tada, kai tie kandidatai buvo tvirtinami.
Lygiai taip pat pasakyčiau ir dėl Prezidentūros, nes tie kandidatai turėjo būti suderinti ir patvirtinti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Tai kokius konkrečius klausimus omenyje turėjo ponia A.Skaisgirytė, gal ji pati tegul ir komentuoja“, – pridūrė premjerė.
Pats užsienio reikalų ministras G.Landsbergis pirmadienį taip pat apgailestavo dėl į interpeliacijos jam klausimus įtraukiamų diplomatų.
„Apmaudu, kad klausimus buvo įtraukti ir dar su papildomais vertinimais diplomatinės tarnybos žmonės. (...) Jų reputacija dažnai yra vienas iš jų pagrindinių instrumentų, aš jais pasitikiu 100 procentų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad opozicija turi teisę užduoti klausimus ir į juos bus atsakyta.
Savo ruožtu A.Skaisgirytė antradienį nurodė, kad, Prezidentūros nuomone, opozicijos klausimai yra pagrįsti.
„Klausimai tikrai yra pagrįsti. Jų kyla ir opozicijos teisė juos užduoti valdančiajam ministrui. Kalbant ne apie asmenybinius dalykus, o apie pačią klausimo esmę, turbūt reikėtų pasakyti taip – jei būtų dar prieš metus pasiektas tarppartinis susitarimas dėl užsienio politikos, ką prezidentas labai rėmė, matyt, šitos interpeliacijos nereikėtų, nes tiesiog ministras ir visa valdančioji dauguma vykdytų tą susitarimą“, – „Žinių radijui“ teigė A.Skaisgirytė.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.
Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.
Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso.
Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės I.Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.
Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G.Landsbergiui būtų ketvirtoji.
