Siekiant užkardyti galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui tai numatantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą antradienį įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jeigu Seimas pritartų, jie negalėtų įsigyti ir turėti ginklų medžioklei; sportui; savigynai; profesinei veiklai; kolekcijoms sudaryti; mokymui; moksliniam tyrimui; šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti; kitiems tikslams.
Taip pat siūloma, kad nuolatiniai šalies gyventojai, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus ir turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis privalėtų ne ilgiau kaip per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo parduoti per subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, arba perdaryti į visiškai netinkamus naudoti, arba perduoti teritorinei policijos įstaigai, o jiems išduoti leidimai laikyti ginklus ar leidimai nešiotis ginklus būtų panaikinami.
To nepadarius per numarytą terminą, jų įsigyti ir turimi ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys būtų paimami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas diversinės veiklos rizikas, kurios kritiniais atvejais gali kilti dėl galimai nelojalių šalies gyventojų.
„Priimtas įstatymas užkirs kelią nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, Lietuvoje įsigyti ir turėti ginklus profesinei veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad jie negalės vykdyti tokios veiklos. Tačiau toks reguliavimas labiau užtikrins nacionalinio saugumo interesus ir užkardys galimas diversinės veiklos rizikas, kurios kritiniais atvejais gali kilti dėl galimai nelojalių šalies gyventojų“,– dokumento aiškinamajame rašte sako L. Kasčiūnas.
Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Rusijos ar Lietuvos ir Baltarusijos.
„Siekiant užkardyti bet kokias galimybes formuotis šių valstybių agresyvius veiksmus palaikančioms diversinėms grupėms, tikslinga uždrausti Lietuvoje nuolat gyvenantiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams čia įsigyti ir turėti ginklus. Toks ribojimas neapimtų asmenų turinčiųjų dvigubą pilietybę“,– dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe.
„Toks scenarijus, kada galimų krizių ar karo metu gali susiformuoti ir veikti priešiškoms valstybėms palankios diversinės grupės, nors ir mažai tikėtinas Lietuvoje, turi būti įvertintas“,– sako projekto iniciatorius L. Kasčiūnas.
Pasak jo, atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. „Rusija jau nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Ir tai nėra vien tik tų šalių režimų atsakomybė. Ji tenka ir tų šalių piliečiams. Tai yra visos Rusijos karas, nes didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko šalies agresorės karinius veiksmus. Jiems tai priimtina. Būtent jų balsai leido išaugti imperialistiniam Kremliaus režimui, kuris naudoja karinę jėgą prieš kaimyninę šalį, terorizuoja ir žudo jos nekaltus civilius gyventojus, okupuoja ir aneksuoja jos teritorijas, perrašinėja istoriją, energetiniu ir ekonominiu šantažu mėgina parklupdyti Europą‘“,– pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams: medžioklei; sportui; savigynai; profesinei veiklai; kolekcijoms sudaryti; mokymui; moksliniam tyrimui; šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti; kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
„Toks teisinis reguliavimas leidžia Lietuvoje įsigyti ir turėti ginklus čia nuolat gyvenantiems Lietuvai nedraugiškų ar priešiškų valstybių piliečiams, kurių tarpe gali būti tokių, kurie dėl pilietinio lojalumo ar ideologinių nuostatų krizių ar karo metu ginklu imtų ginti savo kilmės šalių interesus. Tai kelia galimos diversinės veiklos rizikas“,– sako Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, įstatymo pataisos turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai.
„Kasmet fiksuojama po 3–4 incidentus, kai Lietuvoje legalūs ginklų turėtojai juos panaudoja neteisėtai, kartais nukreipdami prieš kitus asmenis. Todėl sumažėjus ginklų turėtojų skaičiui gali sumažėti ir tokio pobūdžio incidentų skaičius“, – sako parlamentaras.
L. Kasčiūno duomenimis, panašiu keliu žengia ir Estija. Anot jo, šios šalies vyriausybė yra pritarusi Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Ginklų įstatymo pataisoms, uždraudžiančioms Estijoje nuolat gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti ir turėti ginklus.
